Valmantas Girnius
Santrauka
Įgyvendinant statybos produktų direktyvos 89/106/ EEC esminį reikalavimą „Apsauga nuo triukšmo“ ir įteisinus Statybos techninį reglamentą STR .01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ Europos valstybėse taikomos pastatų garso klasės ir kiekvienai garso klasei nustatytos didžiausios normuotojo svertinio oro ir smūgio garso slėgio lygio vertės. Akustinio komforto klasės nustatomos matavimais, o jų grupavimas paremtas apklausos metodo vertinimu. Tyrimai, atlikti gyventojų apklausos metodu, parodė, kad oro ir smūgio garso izoliavimu patenkinti buvo tik 49 proc. gyventojų. Vidutiniškai patenkinti 31proc., nepatenkinti 20 proc. Tai, kaip matome, beveik atitinka privalomą C klasės akustinio komforto klasę. Kaip didžiausią nepageidaujamo triukšmo šaltinį gyventojai nurodo kaimynų butą, pravažiuojančius ir kieme stovinčius automobilius, vėdinimo įrenginių, liftų, šiukšlių vamzdžių sukeltą triukšmą. Ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis R‘w (dB) nusako pastato atitvarinių konstrukcijų sugebėjimą silpninti ore sklindantį garsą iš vienų patalpų ar iš išorės į kitas patalpas. Kuo R‘w didesnis, tuo mažiau triukšmo prasiskverbia pro atitvarinę konstrukciją. Smūgio garso izoliavimo rodiklis L‘n,w (dB) nusako tarpaukštinės perdangos savybę sumažinti triukšmą, kuris susidaro vaikštant ar beldžiant į perdangą. Kuo mažesnis perdangos rodiklis L‘n,w, tuo ji geriau izoliuoja smūgio garsą.
Dauguma daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų teigia, kad nekreipia dėmesio į triukšmą, svarbu turėti būstą, paskui galvoti apie akustinį komfortą.
doi:10.5200/sm-hs.2012.063
Raktiniai žodžiai: akustika; oro ir smūgio garso izoliavimas; apsauga nuo triukšmo; subjektyvus įvertinimas
DOI: 10.5200/305
Pilnas tekstas: PDF