Inga Vaitkevičienė

Santrauka

Padidintas dantų jautrumas labai dažna būklė sergant lėtiniu periodontitu. Tikėtina, kad skausmo intensyvumas galėtų būti susijęs su danties pulpos nervinių skaidulų, atsakingų už danties jautrumą, pokyčiais, sukeltais lėtinio periodontito. Darbo tikslas buvo nustatyti nejautrių ir padidėjusio jautrumo dantų pulpos nervinių skaidulų galimus struktūros ir skaičiaus ypatumus, sergant sunkiu lėtiniu periodontitu. Ištirta 40 ėduonies nepažeistų, intaktinių bei į juntamąjį dirgiklį reaguojančių dantų pulpų (18 dantų su padidėjusiu dantų jautrumui (PDJ) ir 22 nejautrių dantų (NJD). Visais atvejais buvo nustatytas sunkus lėtinis periodontitas. Nervinių skaidulų struktūra analizuota panaudojant  transmisinės elektroninės ir šviesinės mikroskopijos metodus. Nervinių skaidulų ir jų pluoštų tankis NJD pulpos skerspjūvyje buvo daug mažesnis, lyginant su PDJ grupe. Mielininėse ir nemielininėse NJD grupės nervinėse skaidulose rasti grubūs degeneraciniai pokyčiai. PDJ grupės pulpos ir joje esančių nervinių skaidulų histologinis vaizdas buvo panašus į aprašytus normos variantus. Tyrimo duomenimis, sunkus lėtinis periodontitas gali sukelti pulpos nervinių struktūrų degeneraciją ir išnykimą bei paveikti padidinto dantų jautrumo intensyvumą.

Raktiniai žodžiai: lėtinis periodontitas, padidintas dantų jautrumas, inervacija.
DOI: 10.5200/151
Pilnas tekstasPDF

Atgal