Jūratė Sučylaitė
Santrauka
Straipsnyje analizuojama, kokie psichologiniai ir sociokultūriniai veiksniai skatina nerimo sutrikimus, didina depresiškumą, kokiais psichoedukacijos metodais galima sumažinti jų veikimą. Atliktas kokybinis tyrimas. Ištirta dešimt Psichiatrijos departamente gydytų 48-54 metų pedagogių, sergančių nerimo sutrikimais ar depresijos epizodu, pusantro mėnesio dalyvavusių psichoedukacinėje programoje. Psichoedukacinė programa apėmė ne tik žinių apie psichikos sveikatos sutrikimus teikimą, bet ir bendravimą savitarpio pagalbos grupėje, poetikos terapijos metodų naudojimą dialogo spontaniškumui padidinti ir unikalių išgyvenimų raiškai palengvinti. Visi tiriamųjų pasisakymai psichoedukacinių susitikimų metu buvo užrašyti, duomenys analizuoti, vadovaujantis fenomenologiniu ir hermeneutiniu-interpretaciniu požiūriais. Rezultatai parodė, kad tiriamosios dažnai patiria stresą, yra linkusios ignoruoti neigiamus išgyvenimus ir jų nepripažinti, todėl turi sunkumų suvokdamos savo pačių psichikos būseną ir asmeninę poziciją realiose gyvenimo situacijose. Spontaniškai prasidėjęs pokalbis apie pedagoginę praktiką dažnai sustiprindavo nemalonias somatines reakcijas: kūno drebėjimą, veido raudimą, ašarojimą, kalbos užsikirtimus. Programos metu į tiriamųjų psichikos sutrikimus pažvelgta kaip į individualias gyvenimiškąsias krizes. Bendravimo su pacientėmis metu kūrybiškai vystytas dialogas, teikta emocinė parama, išryškinti galimi egzistenciniai pasirinkimai. Po 6 psichoedukacinių susitikimų visos tiriamosios pažymėjo, kad pradėjo labiau pasitikėti savimi, atsirado vilties, pradėjo lengviau kalbėti apie savo gyvenimą, sumažėjo kūno drebėjimo priepuolių, pajautė kūrybišką įkvėpimą, galimybė dalintis dvasiniais išgyvenimais su kitais suteikė džiaugsmo, gavo reikalingų žinių. PaPadarytos išvados: psichoedukacija yra efektinga, kai ji kompleksiškai apima bendravimą savitarpio pagalbos grupėje, kūrybiškos raiškos metodus ir žinių apie ligą teikimą ir gali būti integruojama į gydymo programas. Atlikus tyrimą galvojama, kad savojo identiteto suvokimo sutrikimų būtų mažiau, jei daugiau būtų skatinama pedagogų refleksinė praktika, jei analizuojant asmeninę patirtį daugiau dėmesio būtų skiriama meniniams kūrybiškiems metodams, padedantiems išreikšti autentiškas emocijas, jei būtų mokomasi ne ignoruoti savo jausmus, o juos suvokti ir pažinti, suprasti jų vietą asmeniniame gyvenime ir profesinėje veikloje. Daroma prielaida, kad susietas su emocijomis, kūrybiškas, refleksinis mokymasis suvokti savo identitetą leistų pedagogams išsaugoti geresnę savivertę, padėtų išvengti depresiškumo simptomų pasireiškimo ir suvaldyti nerimą bei atliktų psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos funkciją.
Raktiniai žodžiai: depresija; kūrybiški metodai; nerimo sutrikimai; pedagogai; psichoedukacija
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.012
Pilnas tekstas: PDF