Vaida Kačergienė, Faustas Stepukonis, Sigutė Norkienė

Santrauka

Darbo tikslas. Įvertinti optometrinės priežiūros paslaugų organizavimo ir prieinamumo Lietuvoje ypatumus. Darbo metodika. Tyrimui atlikti naudotas instrumentas – elektroninis klausimynas, į kurį respondentams buvo išsiųsta nuoroda elektroniniu paštu. Tiriamųjų imtį (134 respondentai) sudarė optometrininkai, registruoti Lietuvos optometrininkų asociacijoje. Iš viso buvo užpildytos ir pateiktos analizei 86 respondentų anketos, t.y. grįžtamumas sudarė 64,2%. Pusės respondentų (48,8%) nurodytas darbo stažas buvo 6 –10 m.Daugumos respondentų (82,6%) nurodyta pagrindinė darbo vieta – didmiestis (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), o daugiau nei 95% – teikia paslaugas privačiame sektoriuje (t.y. optikos salonuose). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programinę įrangą (23.0 versija). Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad Lietuvoje dažniausiai teikiamos optometrinės priežiūros paslaugos yra kontaktinių lęšių rūšies parinkimas ir pritaikymas (97,7%), regos korekcijos kortelių kontaktiniams lęšiams ir akiniams išrašymas (atitinkamai 97,7% ir 96,5%), subjektyvios refrakcijos ištyrimas (84,9%) bei akinių rėmo parinkimas ir pritaikymas (81,4%), o naudojama įranga – autorefraktometras/autokeratorefraktometras (98,8%), optotipų projektorius (97,7%) ir dioptrimetras (96,5%). Taip pat nustatyta, kad 63,5% optometrininkų per darbo dieną konsultuoja 1–5 pacientus, o 72,9% respondentų konsultacijai užtrunka 16–30 min. Be to, didžioji dalis laiko (6,31 val./d.) darbo metu skiriama tiesioginėms pareigoms vykdyti, t.y. akių ir regos tyrimams, konsultacijoms bei regos korekcijos kortelių išrašymui. Beveik pusė (41,9%) optometrijos paslaugas teikiančių respondentų lokalizuota Vilniaus savivaldybėje. 83,7% respondentų nurodė, kad jų pacientai nuo registracijos iki paslaugos suteikimo laukia mažiau nei 1 dieną. Respondentų pasiskirstymo pagal naudotus kintamuosius ir darbo stažą bei gyvenvietės tipą palyginimas atskleidė, jog statistiškai reikšmingai skyrėsi tik akinių pardavimas, vairuotojų regos patikra, subjektyvios refrakcijos ištyrimas, foropterio naudojimas, regos korekcijos kortelių išrašymas ir darbas kasos aparatu (p < 0,05). Išvados. Lietuvos optometrininkų profesinė darbo patirtis nėra didelė, todėl optometrijos paslaugų teikimo organizavimas nepakankamai optimizuotas efektyvios veiklos užtikrinimui. Optometrinės priežiūros paslaugos yra ribotai prieinamos Lietuvos gyventojams.

Raktiniai žodžiai: asmens sveikatos priežiūra, optometrija, optometrininkas, optometrinė priežiūra, optometrijos paslaugos.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.084
Pilnas tekstasPDF

Back