Evelina Globė, Antanas Goštautas

Santrauka

Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas buvo įvertinti vyresniųjų klasių moksleivių polinkį į savižudybę bei jo kitimus 2000-2010 metais, nustatyti polinkio į savižudybę ryšį su psichosocialiniais veiksniais priklausomai nuo lyties. Tyrime dalyvavo Lietuvos administracinio rajono (Kauno raj.) vyresniųjų klasių (11, 12 kl.) moksleiviai. Tyrime dalyvavo 3603 tiriamieji: 2013 (55,9 proc.) merginų ir 1590 (44,1 proc.) vaikinų. Tyrimas buvo atliekamas penkis kartus ( 2000, 2001, 2002, 2006, 2010 metais). Darbe taikyta apklausa raštu moksleivių prisitaikymui nustatyti. (A. Goštautas, 1998). Pagal polinkio į savižudybę skalės įvertinimų išreikštumą tiriamieji, suskirstyti į tris grupes (nulinio, vidutinio ir aukštesnio polinkio) bei išskirti tiriamieji, bandę nusižudyti. Atlikta polinkio į savižudybę kitimų 2000-2010 metais analizė atskirai vaikinų ir merginų grupėse. Tyrimo duomenimis, 2000-2010 metais vyresniųjų klasių moksleivių (tiek merginų, tiek vaikinų) polinkis į savižudybę pagal polinkio į savižudybę skalės įvertinimus reikšmingai sumažėjo. Polinkis į savižudybę labiau būdingas merginoms nei vaikinams, tačiau stebima šio skirtumo nykimo tendencija – 2010 metais statistiškai reikšmingo skirtumo tarp merginų ir vaikinų polinkio į savižudybę nėra. Aukštesnio suicidiškumo tiriamųjų grupėje merginos pasižymi reikšmingai aukštesniais nei vaikinai depresiškumo, žemos savivertės, nerimastingumo, vienišumo, impulsyvumo, mokymosi ir elgesio problemų bei šeimos problemų rodikliais; vaikinai pasižymi reikšmingai aukštesniais nei merginos konfliktiškų santykių su mokytojais, narkotinių medžiagų vartojimo ir patirto smurto rodikliais.

Raktiniai žodžiai: savižudybė; polinkis į savižudybę; asmenybiniai ypatumai; socialiniai veiksniai; žalingi įpročiai
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.111
Pilnas tekstasPDF

Atgal