Marija Rachlevičiūtė

Santrauka

Hormoninė kontracepcija – viena iš populiariausių šiuo metu naudojamų apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, tačiau šių priemonių įtaka vaisingumui nutraukus jų naudojimą dar mažai tirta. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar hormoninių priemonių naudojimas prieš pastojimą neigiamai veikia vaisingumą. Darbo metodai: informacine duomenų rinkimo sistema atlikta 131 moters anketinė anoniminė apklausa apie paskutinį nėštumą ar mėginimą pastoti. Buvo klausiama moterų amžiaus, kokią kontracepcinę priemonę ir kiek laiko naudojo, kiek laiko praėjo nuo priemonės naudojimo nutraukimo iki pastojimo, koks lytinių santykių dažnumas, ar kuris nors iš partnerių turėjo sveikatos sutrikimų, ar moters mėnesinių ciklas buvo reguliarus, ar kada nors buvo nutrauktas nėštumas, ar moteris buvo veikiama žalingų veiksnių. Tirta visų šių veiksnių koreliacija su pastojimo laiku. Rezultatai: dauguma tiriamųjų paskutinio nėštumo metu buvo 22 – 34 m. amžiaus. Dažniausios naudotos kontracepcijos priemonės – sudėtinės kontracepcinės tabletės ir natūralus šeimos planavimas. Dauguma moterų minėtas priemones naudojo nuo 1 iki 5 m. Nutraukus jų naudojimą 75 (57,3%) moterys pastojo per 1 metus, 11 (8,4%) – priemonių naudojimo metu. Likusiai daliai moterų iškilo sunkumų pastoti – pastojo praėjus daugiau nei praėjus 1 metams po kontracepcijos nutraukimo, išvis nepastojo ar pastojo po dirbtinio apvaisinimo procedūros. 14,5% atvejų vienam iš partnerių nustatyta sveikatos sutrikimų, galėjusių trukdyti pastoti. Išvados. Hormoninės kontracepcijos naudojimas neturėjo įtakos pastojimo laikui. Veiksnys, nulėmęs ilgesnį pastojimo procesą, – sveikatos sutrikimai, nustatyti bent vienam iš partnerių.

Raktiniai žodžiai: hormoninė kontracepcija, vaisingumas, pastojimas, laikas iki pastojimo.
DOI: 10.5200/150
Pilnas tekstasPDF

Atgal