Rita Aliukonienė, Neringa Aliukonienė, Vygintas Aliukonis
Santrauka
Lietuvos ir visų demokratinių valstybių teisėje žmogaus gyvybė bei jo sveikata yra laikomos svarbiausiomis vertybėmis, kurios unikalios tuo, kad yra visų kitų žmogaus vertybių sąlyga ir pagrindas. Žmogaus gyvybė ir sveikatos apsauga gali būti užtikrinama priimant įvairių teisės šakų normas, taip pat nustatant baudžiamąją atsakomybę už kėsinimąsi į žmogaus gyvybę ir sveikatą. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) atsakomybė už paprastą ir kvalifikuotą nužudymą numatyta 129 straipsnyje, o už sunkų sveikatos sutrikdymą – 135 straipsnyje. Be to, šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos kaltininkui esant riboto pakaltinamumo būsenoje (fiziologinis afektas), todėl įstatymų leidėjas tokias veikas laiko privilegijuotomis ir įtvirtina atsakomybę už nužudymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus atskirose kodekso normose (BK 130 str. ir 136 str.). Nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo afekto būsenoje kvalifikavimo ir atribojimo klausimai yra pakankamai sudėtingi praktiniu aspektu ne tik teisininkams, bet ir teismo psichiatrams, nes dažniausiai tiriamojo asmens psichikos būsena nusikalstamos veikos metu yra ištiriama žymiai vėliau, t. y. ekspertai turi duoti išvadą apie tiriamojo subjekto psichikos būseną praeityje. Šio tiriamojo darbo metu atlikta 20 baudžiamųjų bylų medžiagos analizė leidžia padaryti išvadą, jog tik pavieniais atvejais konstatuojama, kad kaltininkas padarė nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą fiziologinio afekto sukeltoje būsenoje. Dažniausiai analizuojamas nusikalstamas veikas padaro pakaltinami subjektai, o žymiai rečiau – psichikos ligoniai, t. y. nepakaltinami asmenys.
Raktiniai žodžiai: nužudymas; sunkus sveikatos sutrikdymas; neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo asmens poelgis; patologinis ir fiziologinis afektas; teismo psichiatrinė ekspertizė.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.008
Pilnas tekstas: PDF