Justina Laurinskaitė, Laimutė Kazlauskienė, Geriuldas Žiliukas, Dovilė Majauskytė

Santrauka

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti fizinę ir psichoemocinę pacientų būklę po kardiochirurginių intervencijų reabilitacijos laikotarpiu.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas reabilitacijos skyriuje. Tyrimo imtį sudarė 122 pacientai, sergantys IŠL, po kardiochirurginių intervencijų. Tirtos dvi grupės: vieną grupę sudarė 61 pacientas, kuriems buvo atliktos AKJO – (operuoti), kitą – 61 pacientas – PKI ir stentavimas – (neoperuoti). Fiziniam pajėgumui vertinti naudotas 6 minučių ėjimo testas, Borgo skalė; nuovargiui – daugiamatis nuovargio inventoriaus (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20L) klausimynas; psichoemocinei būklei – Hospitalinė nerimo ir depresijos simptomų skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression, HAD). Duomenys apdoroti statistinio paketo (SPSS) 17.0 versija. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų.

Rezultatai. Fizinis pajėgumas reabilitacijos pradžioje neoperuotų pacientų grupėje buvo reikšmingai didesnis (p<0,05) nei operuotų, reabilitacijos pabaigoje reikšmingai padidėjo (p<0,001) abiejose grupėse. Dusulio vertinimas abiejose grupėse reikšmingai sumažėjo (p<0,001). Depresijos lygis operuotų grupėje buvo reikšmingai didesnis (p<0,05) nei neoperuotų. Reabiltacijos pabaigoje reikšmingai sumažėjo (p<0,001) visų nuovargio dimensijų vertinimai. Išvada. Taikant reabilitacinį gydymą, po kardiochirurginių intervencijų, pagerėja pacientų fizinė ir psichoemocinė būklė, sumažėja nuovargis, padidėja aktyvumas ir motyvacija.

Raktiniai žodžiai: išeminė širdies liga, kardiochirurginės intervencijos, reabilitacija (R).
DOI10.5200/sm-hs.2019.044
Pilnas tekstasPDF

Back