AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PSICHOSOCIALINĖ MOKYMOSI APLINKA

Skirmantė Bendžiūtė, Jelena Stanislavovienė Santrauka Mokymosi aplinka daro tiesioginį poveikį studentų aukštesniųjų mąstymo įgūdžių ugdymui, psichologinei savijautai ir mokymuisi. Prie mokymosi efektyvumo prisideda psichosocialinė aplinka. Šią aplinką sudaro aukštosios mokyklos aplinka, studento, dėstytojų ir bendrakursių bei mokomosios medžiagos sąveika. Psichosocialiniai veiksniai yra labai reikšmingi prognozuojant studentų akademinę sėkmę. Akademiniai ir socialiniai reikalavimai gali sukelti ir…

KRŪTIES VĖŽIU SERGANČIŲ PACIENČIŲ POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMO SOCIODEMOGRAFINIAI IR KLINIKINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI BEI METŲ DINAMIKA

Jurgita Kazlauskienė, Giedrė Bulotienė, Natalja Fatkulina Santrauka Krūties vėžio diagnozę sužinojusios moterys patiria stiprų sukrėtimą, kuris gali paveikti daugelį gyvenimo sričių ir stipriai sutrikdyti pacienčių adaptaciją. Krūties vėžiu sergančių pacienčių potrauminio streso sutrikimo rizika yra didesnė, nei bendrojoje populiacijoje. Tyrimo tikslas – įvertinti sociodemografinių ir klinikinių veiksnių įtaką potrauminio streso sutrikimo rizikai prieš krūties operaciją…

FUNKCINIŲ TRENIRUOČIŲ IR NEURORAUMENINĖS ELEKTROSTIMULIACIJOS POVEIKIS FIZINĖMS YPATYBĖMS

Ignas Malokviejus, Raimundas Venskaitis, Giedrė Mikulėnaitė Santrauka Tikslas. Įvertinti funkcinių treniruočių poveikį fizinėms ypatybėms, naudojant neuroraumeninį elektrostimuliatorių. Darbo uždaviniai. Įvertinti funkcinių treniruočių su neuroraumeninės elektrostimuliacijos aparatu ir be jo poveikį raumenų fizinėms ypatybėms, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumui bei funkciniams judesiams ir apatinių galūnių traumų riziką. Tyrimo objektas – fizinės ypatybės. Tyrimo medžiaga ir metodai.…

LIETUVOS GYVENTOJŲ INFORMACIJOS APIE MITYBĄ ŠALTINIAI IR JŲ PASIRINKIMUI ĮTAKĄ DARANTYS VEIKSNIAI

Žymantas Žandaras, Valerij Dobrovolskij, Rimantas Stukas, Rūta Maceinaitė, Rokas Arlauskas Santrauka Daugelio Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai neatitinka sveikatos mitybos rekomendacijų. Sveikatai nepalankūs mitybos įpročiai gali būti siejami su patikimos ir moksliniais tyrimais pagrįstos informacijos stoka. Ši informacija įvairiomis priemonėmis (internetu, per televiziją, radiją ir kt.) gali būti perduodama gyventojams. Tik žinant, kokius informacijos apie mitybą…

9 – 10 KLASIŲ MOKINIŲ DALYVAVIMAS MOKYKLOJE VYKDOMAME SVEIKATOS STIPRINIMO PROCESE

Rūta Maceinaitė, Genė Šurkienė, Rita Sketerskienė, Žymantas Žandaras Santrauka Mokykla laikoma tinkamiausia vieta paauglių sveikatos stiprinimo procesui. Pagrindinis sveikatos stiprinimo proceso komponentas yra dalyvavimas jame, todėl norint, kad sveikatos stiprinimo procesas būtų efektyvus, būtina į jį įtraukti kuo daugiau mokinių. Tyrimo tikslas – įvertinti 9 – 10 klasių mokinių dalyvavimą mokykloje vykdomame jų sveikatos stiprinimo…

11-12 (III-IV GIMNAZIJOS) KLASIŲ MOKINIŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMAS IR ALKOHOLIO VARTOJIMAS

Olga Ubartienė, Genė Šurkienė Santrauka Sveikatos raštingumas – svarbi visuomenės sveikatos sritis. Nepakankamas sveikatos raštingumo lygis gali lemti paauglių žalingą elgesį, turintį neigiamos įtakos jų sveikatai, todėl svarbu plėtoti ir vertinti visuomenės sveikatos intervencijas, kurios galėtų skatinti geresnį paauglių ir jaunų žmonių sveikatos informacijos supratimą ir jos panaudojimą. Tyrimo tikslas – nustatyti 11-12 (III-IV gimnazijos)…

NĖŠČIŲJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO UGDYMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Alma Gaupšienė, Jurga Šuminienė, Rimantas Stukas, Jelena Kutkauskienė, Natalja Fatkulina Santrauka Motinų informuotumas ir jų sveikatos raštingumas – svarbus nėščiųjų sveikatos priežiūros veiksnys. Šiuo atveju labai svarbus ryšys su sveikatos paslaugų tiekėjais, orientuotas į nepriekaištingą motinos sveikatą, elgseną nėštumo metu, nekomplikuotą nėštumo eigą, gimdymą, naujagimio priežiūrą. Lietuvoje nėščiųjų sveikatos priežiūra vykdoma teisės aktuose numatyta tvarka,…