LIETUVOS GYVENTOJŲ MAISTO PASIRINKIMO KRITERIJŲ 2024 METAIS TYRIMAS IR VERTINIMAS

Nors yra duomenų, kad pasibaigus COVID-19 pandemi­jai, dauguma žmonių grįžo prie anksčiau įprasto gyve­nimo būdo, Europoje bei daugelyje kitų pasaulio regi­onų toliau stebimos geopolitinės krizės, galinčios daryti poveikį maisto pasirinkimui. Tyrimo tikslas − nustatyti suaugusių Lietuvos gyventojų maisto pasirinkimo krite­rijus ir įvertinti jų ryšį su socialiniais ir demografiniais veiksniais.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Šiame straipsnyje nagri­nėjami darbingo amžiaus suaugusių Lietuvos gyventojų populiaciją atspindinčios reprezentatyvios skerspjūvio apklausos, vykdytos 2024 m. spalio-lapkričio mėn., re­zultatai. Apklausta 1600 gyventojų. Įvertintas respon­dentų pasiskirstymas pagal maisto pasirinkimo kriterijus ir socialinius bei demografinius veiksnius.

Rezultatai. Didžiausia dalis (28 proc.) respondentų nu­rodė skonį kaip pagrindinį maisto pasirinkimo kriterijų. Produkto naudos sveikatai kriterijų ir kainos kriterijų kaip pagrindinį nurodė po 25 proc. respondentų. Kitų šeimos narių pomėgius kaip pagrindinį kriterijų nurodė 16 proc. respondentų. Respondentų pasiskirstymas pagal pagrin­dinį maisto pasirinkimo kriterijų ir lytį bei gyvenamosios vietos tipą reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Produkto kaina svarbi daugeliui respondentų. 50 proc. respondentų kaip papildomą maisto pasirinkimo kriterijų nurodė ak­ciją/nuolaidą, 44 proc. nurodė kainą. Vyriausio amžiaus respondentų grupėje skonio svarba renkantis maistą buvo mažiausia, o produkto naudos sveikatai − didžiausia,

p < 0,001. Didžiausias pajamas gaunančių respondentų grupėje produkto kainą kaip svarbiausią kriterijų nurodė ženkliai mažiau nei tikėtina respondentų, o skonį bei naudą sveikatai – daugiau nei tikėtina. Žemiausių pa­jamų grupėje stebėtas priešingas pasiskirstymas, p<0,001. Skonį kaip pagrindinį maisto pasirinkimo kriterijų daž­niau nei tikėtina nurodė Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų gyventojai, taip pat kaimo vietovėse gyvenantys respondentai. Produkto naudos sveikatai kriterijų kaip pagrindinį dažniau nei tikėtina nurodė Klaipėdos, Vil­niaus miesto bei kitų mažesnių miestelių respondentai. Kainą dažniau nei tikėtina nurodė kitų mažesnių mies­telių, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų respondentai (p=0,017). Produkto naudos sveikatai kriterijų kaip pir­mąjį maisto produkto pasirinkimo kriterijų dažniau nei tikėtina nurodė Klaipėdos, Vilniaus ir Tauragės apskričių respondentai. Skonį kaip pagrindinį maisto pasirinkimo kriterijų dažniau nei tikėtina nurodė Vilniaus ir Panevėžio apskričių respondentai. Kainą kaip svarbiausią kriterijų dažniau nei tikėtina nurodė Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskrityse gyvenantys respondentai (p=0,024).

Išvados. 2024 m. pagrindinis maisto pasirinkimo krite­rijus buvo maisto skonis. Daugeliui respondentų svarbi produkto kaina bei nauda sveikatai. Maisto pasirinkimo kriterijų paplitimo netolygumai nustatyti tarp Lietuvos gyventojų, priklausomai nuo amžiaus, gaunamų pajamų, Lietuvos savivaldybės bei apskrities, kurioje gyvena. Vyrų ir moterų bei miesto ir kaimo gyventojų maisto pasirinkimo kriterijai buvo panašūs.