LIETUVOS BITININKŲ SVEIKATA IR PASITENKINIMAS GYVENIMU

Įvadas ir tikslas. Šiuolaikinė visuomenės sveikata re­miasi „vienos sveikatos“ paradigma, grindžiama inte­graliu požiūriu į žmonių ir gyvūnų sveikatą, augalus bei juos supančios aplinkos tarpusavio sąsajas. Bitininkai, prisidėdami ne tik prie bičių išsaugojimo, bet ir tiesiogiai dalyvaudami sveikatos stiprinimui skirtų bičių produktų gavyboje, propaguodami apiterapiją, atspindi „vienos sveikatos“ koncepto integralumą. Bitininkavimas pasi­žymi intensyvesniais ryšiais su gamta, unikalia gyven­sena ir geresne subjektyviai vertinama sveikata. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos bitininkų pasitenkinimą gy­venimu bei su juo susijusius sveikatos ir gyvensenos rodiklius.

Medžiaga ir metodai. 2023 metų lapkričio – 2024 metų vasario mėnesiais buvo atliktas paplitimo tyrimas tarp Lietuvos bitininkų. Tyrimo imtį sudarė reprezentatyvi 369 bitininkų kohorta. Tyrimo duomenų rinkimui tai­kytas mišrus duomenų rinkimo būdas (e-apklausa ir spausdintos anketos). Tyrimo priemonė buvo sudaryta iš trijų dalių anoniminės anketos, kuri apima sociode­mografinius kintamuosius, klausimus apie sveikatą ir gyvensenos veiksnius bei pasitenkinimą gyvenimu (tai­kytas Pasitenkinimo gyvenimu klausimynas, Cronbach alpha=0,893). Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 29,0. Buvo vertinami dažniai, 95% pasikliautiniai intervalai, chi-kvadratas, Mann–Whitney U, Kruskal– Wallis testai ir daugianarė regresinė analizė buvo naudota duomenų analizei.

Rezultatai. Tyrime dalyvavo 73% (n=270) vyrų ir 27% (n=99) moterų. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius 57,8 me­tai (SN=14,4). 77,8% tyrimo dalyvių būdingas aukštas, 14,9% − vidutinis ir 7,3% žemas pasitenkinimo gyve­nimu lygis. Sudaryti trys statistiškai reikšmingi daugiana­rės regresijos modeliai tarp trijų amžiaus grupių atskleidė, jog pasitenkinimas gyvenimu buvo susijęs su skirtingais sveikatos rodikliais. Remiantis sudarytu regresijos mo­deliu (=0,37, F=11,87, p<0,001), jaunesnių nei 50 metų bitininkų grupėje aukštą pasitenkinimą gyvenimu lėmė geras savo sveikatos vertinimas (β=0,214, p=0,031), mažesnis kūno masės indeksas (β=-0,210, p=0,016) bei mažesnis rūkymo dažnis (β=-0,237, p=0,005). 50-74 metų bitininkų grupei sudarytas modelis (=0,25, F=11,89, p<0,001) parodė, kad subjektyvusis dantų ir dantenų bū­klės vertinimas (β=0,259, p<0,001), rūkymo dažnis (β=- 0,209, p<0,001) bei jaustas fizinis skausmas (β=-0,193, p=0,003) buvo susiję su pasitenkinimu gyvenimu. 75 metų ir vyresnių tiriamųjų modelis (=0,33, F=10,22, p<0,001) patvirtino, jog geresnė subjektyviai vertinama sveikata (β=0,366, p=0,012) bei silpnesnis jaučiamas fizinis skausmas (β= -0,131, p=0,027) lėmė didesnį pa­sitenkinimą gyvenimu.

Išvados. Didžioji dalis Lietuvos bitininkų savo sveikatą vertino gerai arba labai gerai. Kas penktas bitininkas rūkė, daugiau nei pusė turėjo antsvorio arba buvo nutukę. Daugumos bitininkų pasitenkinimo gyvenimu lygis buvo aukštas. Jį lėmė geresnė sveikatos, dantų ir dantenų bū­klė, jaustas silpnesnis fizinis skausmas, mažesnis rūkymo dažnis bei mažesnis kūno masės indeksas.