Eglė Akelaitytė, Marija Tamulaitienė

Abstract

Senyvo amžiaus žmonių griuvimas yra susilpnėjusios fizinės funkcijos pasekmė. Šio tyrimo tikslas – pa­lyginti skirtingų pratimų programų poveikį senyvo amžiaus asmenų fizinei funkcijai ir griuvimo rizikai.
Tyrimo metodai. Tyrimas vyko 2018-2019 metais­viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos ambu­latorinės reabilitacijos skyriuje. Įtraukiamų į tyrimą asmenų kognityvinė funkcija įvertinta naudojant Monrealio kognityvinį testą, fizinis aktyvumas – fi­zinio aktyvumo skalę senyvo amžiaus asmenims. Dviem asmenų per 65 m. amžiaus grupėms 8 savaites buvo taikytos skirtingos fizinių pratimų programos. Otago pratimų programa palyginta su liemens stabi­lizavimo, galūnių raumenų stiprinimo bei dinaminės pusiausvyros lavinimo pratimų programa. Fizinių funkcijų, griuvimo rizikos ir baimės tyrimas atliktas du kartus – prieš vykdant pratimų programą ir bai­gus ją. Fizinės funkcijos vertintos naudojant hidrau­linį rankos dinamometrą, trumpąjį fizinės funkcijos testų rinkinį ir Bergo pusiausvyros skalę; griuvimo rizika – „Atsistoti ir eiti“ trukmės testą; griuvimo ir judėjimo baimė – tarptautinę griuvimų efektyvumo skalę ir klausimyną apie judėjimo baimę.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 50 asmenų (41 moteris ir 9 vyrai), kurių vidutinis amžius – 70,1±3,6 m. Vi­dutinis visų tiriamųjų fizinio aktyvumo lygis buvo 188,8±77,2 balų pagal PASE klausimyną. Per pasta­ruosius 12 mėnesių bent vieną kartą pargriuvę buvo 70 proc., griuvimo baimę jautė 68 proc. tiriamųjų. Po 8 savaičių, ir pritaikius Otago pratimų programą, ir liemens stabilizavimo programą, statistiškai reikš­mingai padidėjo tiriamųjų fizinis pajėgumas, apatinių galūnių raumenų jėga, moterų plaštakos raumenų jėga, ėjimo greitis ir pagerėjo pusiausvyra. Lyginant šiuos rodiklius tarp grupių, reikšmingų skirtumų ne­nustatyta. Vidutinė „Atsistoti ir eiti“ testo atlikimo trukmė neviršijo 14 sek., ji sumažėjo abiejose tiria­mųjų grupėse, tačiau tarp grupių skirtumų nebuvo. Tyrimo pradžioje griuvimo baimė įvertinta kaip vi­dutinė (21,9±5,2 balo pagal FES-I), o po 8 savaičių abiejose grupėse ji sumažėjo ir buvo įvertinta kaip nedidelė (atitinkamai 18,9±2,5 ir17,9±2,5 balų); tarp grupių reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Išvada. Ir pritaikius Otago pratimų programą, ir lie­mens stabilizavimo programą senyvo amžiaus as­menims, po aštuonių savaičių padidėjo jų apatinių galūnių raumenų jėga, moterų plaštakos raumenų jėga, ėjimo greitis ir pagerėjo pusiausvyra, sumažėjo griuvimo baimė ir rizika, tačiau skirtumų tarp šių programų poveikio nenustatyta.

Keyword(s): senyvas amžius, fizinės funkcijos, griuvimų rizika, liemens stabilizavimo pratimai, Otago pratimų programa.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.021
Full TextPDF

Back