Eglė Akelaitytė, Marija Tamulaitienė
Santrauka
Senyvo amžiaus žmonių griuvimas yra susilpnėjusios fizinės funkcijos pasekmė. Šio tyrimo tikslas – palyginti skirtingų pratimų programų poveikį senyvo amžiaus asmenų fizinei funkcijai ir griuvimo rizikai.
Tyrimo metodai. Tyrimas vyko 2018-2019 metaisviešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos ambulatorinės reabilitacijos skyriuje. Įtraukiamų į tyrimą asmenų kognityvinė funkcija įvertinta naudojant Monrealio kognityvinį testą, fizinis aktyvumas – fizinio aktyvumo skalę senyvo amžiaus asmenims. Dviem asmenų per 65 m. amžiaus grupėms 8 savaites buvo taikytos skirtingos fizinių pratimų programos. Otago pratimų programa palyginta su liemens stabilizavimo, galūnių raumenų stiprinimo bei dinaminės pusiausvyros lavinimo pratimų programa. Fizinių funkcijų, griuvimo rizikos ir baimės tyrimas atliktas du kartus – prieš vykdant pratimų programą ir baigus ją. Fizinės funkcijos vertintos naudojant hidraulinį rankos dinamometrą, trumpąjį fizinės funkcijos testų rinkinį ir Bergo pusiausvyros skalę; griuvimo rizika – „Atsistoti ir eiti“ trukmės testą; griuvimo ir judėjimo baimė – tarptautinę griuvimų efektyvumo skalę ir klausimyną apie judėjimo baimę.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 50 asmenų (41 moteris ir 9 vyrai), kurių vidutinis amžius – 70,1±3,6 m. Vidutinis visų tiriamųjų fizinio aktyvumo lygis buvo 188,8±77,2 balų pagal PASE klausimyną. Per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kartą pargriuvę buvo 70 proc., griuvimo baimę jautė 68 proc. tiriamųjų. Po 8 savaičių, ir pritaikius Otago pratimų programą, ir liemens stabilizavimo programą, statistiškai reikšmingai padidėjo tiriamųjų fizinis pajėgumas, apatinių galūnių raumenų jėga, moterų plaštakos raumenų jėga, ėjimo greitis ir pagerėjo pusiausvyra. Lyginant šiuos rodiklius tarp grupių, reikšmingų skirtumų nenustatyta. Vidutinė „Atsistoti ir eiti“ testo atlikimo trukmė neviršijo 14 sek., ji sumažėjo abiejose tiriamųjų grupėse, tačiau tarp grupių skirtumų nebuvo. Tyrimo pradžioje griuvimo baimė įvertinta kaip vidutinė (21,9±5,2 balo pagal FES-I), o po 8 savaičių abiejose grupėse ji sumažėjo ir buvo įvertinta kaip nedidelė (atitinkamai 18,9±2,5 ir17,9±2,5 balų); tarp grupių reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Išvada. Ir pritaikius Otago pratimų programą, ir liemens stabilizavimo programą senyvo amžiaus asmenims, po aštuonių savaičių padidėjo jų apatinių galūnių raumenų jėga, moterų plaštakos raumenų jėga, ėjimo greitis ir pagerėjo pusiausvyra, sumažėjo griuvimo baimė ir rizika, tačiau skirtumų tarp šių programų poveikio nenustatyta.
Raktiniai žodžiai: senyvas amžius, fizinės funkcijos, griuvimų rizika, liemens stabilizavimo pratimai, Otago pratimų programa.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.021
Pilnas tekstas: PDF