Danutė Kalibatienė, Beata Rusecka, Narimantas Markevičius
Abstract
Darbo tikslas. Įvertinti vyresnių nei 40 metų amžiaus ligonių, sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybę ir jos sąsajas su širdies nepakankamumo funkcinėmis klasėmis ir šalutinėmis ligomis; ištirti savirūpos lygį.
Tyrime dalyvavo 209 ambulatoriškai gydomi ligoniai, sirgę lėtiniu širdies nepakankamumu. Iš jų 54,1 proc. moterų ir 45,9 proc. vyrų, nuo 40 iki 89 metų amžiaus. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė įvertinta panaudojant Minesotos gyvenimo su širdies nepakankamumu klausimyną. Pacientų savirūpos lygis ištirtas standartizuotu Europos širdies nepakankamumo savirūpos vertinimo klausimynu. Statistinė analizė atlikta naudojant statistinės analizės „SPSS 15.0“ ir Excel 2007 programas. Ryšys tarp kokybinių dydžių vertintas remiantis Chi kvadrato (χ2) kriterijumi, ryšio stiprumui įvertinti – Kendall tau-c ir Spirmeno (Spearmen) koeficientas. Skirtumai tarp grupių laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Nustatyta, kad apie trečdalio pacientų gyvenimo kokybė buvo bloga ir labai bloga (29 proc.). Gyvenimo kokybė buvo žymiai geresnė vyrų nei moterų, jaunesnio amžiaus respondentų nei vyresnių, susituokusiųjų nei vienišų ir našlių, dirbančiųjų nei bedarbių ir pensininkų, turinčių aukštesnį išsilavinimą. Socialiniai ir demografiniai veiksniai: tiriamųjų amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, užimtumas turėjo įtakos lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių pacientų savirūpos lygiui. Savimi kur kas geriau gebėjo pasirūpinti jaunesni nei 70 metų asmenys, susituokę, turintys aukštesnį išsilavinimą ir dirbantys asmenys. Lytis įtakos respondentų savirūpai neturėjo. Savirūpos galimybės buvo statistiškai reikšmingai mažesnės sergant III-IV funkcinės klasės lėtiniu širdies nepakankamumu.
Keyword(s): lėtinis širdies nepakankamumas, gyvenimo kokybė, savirūpa.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.052
Full Text: PDF