Raminta Akelaitytė, Ugnė Kriščiūnaitė, Žilvinas Dambrauskas
Abstract
Kirkšnies išvaržos moterims pasitaiko gerokai rečiau nei vyrams, todėl daugeliu atvejų klinikinės rekomendacijos bei chirurginės metodikos grindžiamos klinikiniais tyrimais, kuriuose didžiąją dalį tiriamųjų sudaro vyrai. Moterų dubens ir kirkšnies kanalo anatomija skiriasi nuo vyrų, todėl gali būti, jog tai nulemia didesnį atkryčių bei lėtinio skausmo dažnį moterims po kirkšnies išvaržos operacijų.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą, susijusią su laparoskopiniu kirkšnies išvaržos gydymu, operacijų metodika ir lėtiniu pooperaciniu skausmu moterims. Tyrimo metodai. Remiantis Medline (PubMed) bei Science Direct duomenų bazių šaltiniais, atrinkta ir išanalizuota 15 publikacijų.
Išvados. Pagrindiniai kirkšnies išvaržos lėtinio pooperacinio skausmo rizikos veiksniai yra moteriškoji lytis, jaunas amžius, padidėjęs kūno masės indeksas, praeityje atlikta kirkšnies išvaržos operacija toje pačioje pusėje bei šlaunies išvarža. Apvaliojo gimdos raiščio perkirpimas operacijos metu nėra reikšmingai susijęs su lėtiniu pooperaciniu skausmu. Norint išvengti lėtinio pooperacinio skausmo, efektyviausias kirkšnies išvaržos gydymas moterims yra minimaliai invazinė operacija, tačiau skirtumo tarp transabdominalinės preperitoninės (TAPP) ir visiškos ekstraperitoninės (TEP) laparoskopinių kirkšninių išvaržų gydymo metodikos nenustatyta.
Keyword(s): moterys, kirkšnies išvarža, laparoskopinė hernioplastika, lėtinis skausmas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.360
Full Text: PDF