Abstract
Klasikiniai psichodelikai – tai natūralios (psilocibinas) arba sintetinės (LSD) medžiagos, stimuliuojančios 5-HT2A receptorius ir sukeliančios pakitusias regos, klausos, kognityvines ar nuotaikos būsenas. Šios medžiagos vis dažniau patraukia mokslo tyrėjų bendruomenės dėmesį dėl jų potencialios naudos pacientams, sergantiems įvairaus spektro psichikos sutrikimais. Atlikę literatūros apžvalgą kompiuterinėse bibliografinėse mokslinių darbų bazėse PubMed ir Google Scholar, išanalizavome trylika mokslinių straipsnių, nagrinėjančių psilocibino ir LSD veikimo mechanizmus, biologines savybes ir potencialią terapinę naudą, gydant psichikos sutrikimus. Gauti rezultatai parodė, kad labiausiai klasikinių psichodelikų reikšmė nagrinėta klinikiniuose eksperimentuose su pacientais, sergančiais priklausomybėmis nuo alkoholio ir nikotino, depresijos ir nerimo sutrikimais. Vienuolikoje studijų pastebėta terapinė nauda po dviejų, šešerių arba dvylikos mėnesių gydymo, lyginant su kontroline grupe ar placebu. Dvi studijos parodė, jog psichodelinių medžiagų reikšmė buvo teigiama gydant priklausomybę nuo alkoholio, bet reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės rezultatų. Nors kultūriškai psichodelikai visuomenėje vertinami neigiamai, teigiamo terapinio poveikio užuomazgos ir maža toksiškumo rizika eksperimentuose atveria naujų galimybių klinikinėje praktikoje. Siekiant patikimesnių studijų išvadų, svarbu tobulinti tyrimų metodologiją.
Keyword(s): haliucinogenai, psichodelikai, psilocibinas, LSD, terapinė nauda, psichikos sutrikimai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2023.164
Full Text: PDF