DIRBANČIŲJŲ SĖDIMĄ DARBĄ FIZINIS AKTYVUMAS IR GYVENIMO KOKYBĖ: DVIEJŲ SKIRTINGŲ FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMŲ POVEIKIS

Sėdimas darbas ilgainiui neigiamai paveikia gyvenimo kokybę. Darbo vietose vykdomos įvairios sveikatos sti­prinimo programos, tačiau programų, paremtų miofasci­jinių grandinių treniravimu, dar nebuvo. Tyrimo tikslas yra palyginti dviejų fizinio aktyvumo programų poveikį asmenų, dirbančių sėdimą darbą, gyvenimo kokybei. Me­todai: atliktas eksperimentinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 55 Vilniaus universiteto darbuotojai, kurių amžius 41,62 ±7,96 metų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: mio­fascijinių grandinių treniravimo (n=29) ir tradicinės ki­neziterapijos (n=26). Gyvenimo kokybei įvertinti buvo taikytas SF-36 klausimynas. Duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel ir SPSS programas. Rezultatai: mio­fascijinių grandinių treniravimo grupėje nustatytas trijų gyvenimo kokybės sričių pagerėjimas: fizinio funkcio­navimo, bendros sveikatos ir sveikatos būklės pokyčio (p<0,05; 0,50≤d≤0,79). Tradicinės kineziterapijos gru­pėje nustatytas šešių gyvenimo kokybės sričių pagerėji­mas: energingumo (p<0,001; d≥0,80), bendros sveikatos, sveikatos būklės pokyčio (p<0,05; 0,50≤d≤0,79), fizinio funkcionavimo, socialinio funkcionavimo ir skausmo (p<0,05; d≤0,49). Tiek prieš, tiek po programų taikymo grupės nesiskyrė pagal visas gyvenimo kokybės sritis (p>0,05). Išvada. Įvertinus ir palyginus abiejų programų treniravimo poveikį sėdimą darbą dirbančių asmenų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sritims, buvo nu­statyta, jog miofascijinių grandinių treniravimo ir tra­dicinės kineziterapijos poveikis reikšmingai nesiskiria.