COVID-19 SUKELTA INTRAVASKULINĖ PLAUČIŲ KOAGULOPATIJA

Domantas Vingrys, Airidas Dautorius

Naujoji COVID-19 infekcija, pirmą kartą nustatyta Uhane (Kinija) 2019 metų gruodžio mėnesį, neilgai trukus tapo pandemija. Liga sukelia įvairius klinikinius simptomus – nuo besimptomės infekcijos iki ūmaus respiracinio distreso sindromo bei plautinės embolijos (PE). Tyrimo tikslas – aptarti COVID-19 infekcijos su­keltus plaučių kraujagyslių koagulopatijos ypatumus. Mokslinių šaltinių paieškai naudotasi PubMed duo­menų baze. Analizei atrinktos publikacijos, kuriose aprašomi tyrimai, analizuojantys COVID-19 sukeltos koagulopatijos plaučių kraujagyslėse epidemiologiją, rizikos veiksnius, patogenezę ir hemostazę, kliniką ir diagnostiką. Rezultatai. COVID-19 infekcija išsi­skiria neįprastai dažnais kraujo krešumo sutrikimais (trombocitopenija, hiperkoaguliacija, venų trombozė, diseminuota intravaskulinė koagulopatija). Pastebėta, kad kraujo krešumo sutrikimai daugiausia pasireiškia plaučių kraujagyslėse. Tyrimuose atskleista, kad treč­daliui pacientų, gydomų reanimacijos – intensyviosios terapijos (RITS) skyriuose, net ir tiems, kuriems buvo taikyta tromboprofilaktika, išsivysto plautinė embo­lija Dėl infekcijos plitimo pavojaus rutininių vaizdo tyrimų atlikimas yra ribojamas, o imobilizacija, gy­dymas RITS, intraveniniai kateteriai dar labiau didina tromboembolinių įvykių riziką. Išvados. COVID-19 infekcijos sukeliama plaučių kraujagyslių koagulo­patija yra vienas pagrindinių ir ryškiausių ligos po­žymių, stipriausiai pasireiškiantis plaučių ir giliųjų venų kraujagyslėse. Net ir nedidelis d-dimerų kiekio padidėjimas siejamas su dideliu mirtingumu. Infekci­jos sukeltą plaučių emboliją patiria apie trečdalis RITS pacientų. Diagnostiką sunkina infekcijos plitimo pa­vojaus, todėl plaučių embolija dažnai nepatvirtinama vaizdo tyrimais.