Kamilė Antanavičiūtė, Rūta Šarkūnaitė

Abstract

Celiakija – tai autoimuninis plonųjų žarnų uždegimas, sukeltas Th-1 limfocitų hiperreakcijos į kviečiuose, rugiuose bei miežiuose esantį baltymą gliadiną bei lemiantis gleivinės gaurelių atrofiją, kriptų hiperplaziją ir malabsorbciją. Nustatyta, jog sergantys šia liga yra linkę sirgti 1 tipo cukriniu diabetu (CD), nes abi ligas sieja bendra genetinė kilmė. Pasaulyje celiakijos dažnis 1 tipo CD sergančiųjų populiacijoje yra nuo 5 iki 16 kartų didesnis, nei bendrojoje. Dažnai celiakija sergant 1 tipo CD yra asimptominė, tačiau, jos negydant, stebima bloga glikemijos kontrolė, didesnė kardiovaskulinių ligų rizika, didėja diabeto komplikacijų pasireiškimo rizika jaunesniame amžiuje. Šiuo metu nėra bendrosios nuomonės dėl celiakijos diagnozavimo ir gydymo taktikos sergant 1 tipo CD. Pagrindinis celiakijos gydymo būdas bendrojoje populiacijoje yra ilgalaikė begliutenė dieta, todėl šis gydymas rekomenduojamas ir sergantiesiems abiem minėtomis ligomis, tačiau laikantis šios dietos, sergantieji 1 tipo CD turi būti prižiūrimi gydytojų endokrinologo ir dietologo.

Tyrimo tikslas − išanalizuoti mokslinėje literatūroje aprašytą celiakijos ir 1 tipo cukrinio diabeto ryšį.

Tyrimo metodika. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis PubMed, ScienceDirect duomenų bazėmis, nagrinėjant straipsnius apie celiakinę ligą ir 1 tipo cukrinį diabetą. Atrinkti ir išanalizuoti 23 straipsniai.

Rezultatai. Atlikti tyrimai patvirtina didesnį celiakijos pasireiškimo dažnį tarp sergančiųjų 1 tipo CD, lyginant su sveikąja populiacija.

Keyword(s): celiakija, 1 tipo cukrinis diabetas, komorbidiškumas, dažnis, gydymas, begliutenė dieta.

DOI: 10.35988/sm-hs.2021.139
Full TextPDF

Back