BURNOS HIGIENISTŲ ŽINIŲ APIE BURNOS VĖŽIO RIZIKOS VEIKSNIUS ANALIZĖ

Problemos aktualumas. Burnos vėžio prevencija apima visuomenės informavimą apie rizikos veiksnius, ikinavi­kinių pakitimų ir burnos vėžio atvejų nustatymą, ankstyvą siuntimą tolesnei apžiūrai bei nuolatinę burnos sveikatos priežiūrą. Tai yra tik keletas burnos sveikatos specialistų uždavinių. Tačiau dažnai specialistai stokoja žinių apie burnos vėžio etiologinius veiksnius ir vengia atlikti anks­tyvą diagnostiką.

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti burnos higienistų žinias apie burnos vėžio rizikos veiksnius.

Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 117 burnos higi­enistų. Tiriamieji apklausti internetinėje svetainėje „ap­klausa.lt“. Anketa išplatinta Lietuvos burnos higienistų „Facebook“ grupėje. Atliktas kiekybinis stebėjimo anali­tinis momentinis tyrimas. Tyrimo priemonė – klausimy­nas. Sukurta 25 klausimų anoniminė anketa. Statistinė analizė atlikta „IBM SPSS Statistics 28.0.1.1.“ programa, remiantis χ2, z kriterijais. Pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.

Rezultatai. 79,5 proc. burnos higienistų atsakė, kad bur­nos vėžiu dažniau serga vyrai nei moterys. Daugybinio pasirinkimo klausime didžioji dauguma apklaustųjų pa­sirinko tabako rūkymą (97,4 proc.), alkoholio vartojimą (94,0 proc.), tabako kramtymą (92,3 proc.), ŽPV infekciją (91,5 proc.), paciento amžių (84,6 proc.), lytį (78,6 proc.) bei prastai pritaikytus protezus (74,4 proc.) kaip burnos vėžio rizikos veiksnius. Daugiau nei pusė respondentų (69,2 proc.) pasirinko mitybą, o burnos skalavimo skystį, kaip veiksnį, galintį sukelti burnos vėžį, pasirinko ma­žoji dalis (29,1 proc.) tiriamųjų. Burnos higienistų buvo klausiama, kuris ŽPV tipas labiausiai susijęs su burnos vėžiu. Mažiau nei pusė respondentų pasirinko atsakymą, jog tai 16 tipas. Kiti rinkosi 18, 6, 11 ir 31 tipus.

Išvados. Didelė dalis tiriamųjų turėjo žinių apie tokius burnos vėžio rizikos veiksnius kaip tabako rūkymas ir kramtymas, ŽPV infekcija, amžius, lytis ir prastas pro­tezų pritaikymas. Burnos skalavimo skystį, kaip rizikos veiksnį, žinojo mažoji dalis respondentų. Turintys aukš­tąjį universitetinį išsilavinimą statistiškai reikšmingai dažniau (58,9 proc.) rinkosi 16 burnos vėžio tipą. Turin­tys neuniversitetinį išsilavinimą statistiškai reikšmingai dažniau (32,8 proc.) rinkosi 18 ŽPV tipą. Iki 5 metų darbo stažą turintys respondentai statistiškai reikšmin­gai dažniau (96,8 proc.) rinkosi, kad ŽPV infekcija yra galimas burnos vėžio rizikos veiksnys.