Petras Sladkevičius, Vilius Sivickis, Marija Jakubauskienė, Donatas Austys
Abstract
Bitininkavimas siejamas su intensyvesniais ryšiais su gamta, unikalia gyvensena ir geresniais sveikatos rodikliais. Naujausi moksliniai tyrimai vis dažniau akcentuoja bitininkavimo naudą sveikatai. Tyrimo tikslas – apžvelgti mokslinę literatūrą apie bitininkystės kaip socialinės intervencijos poveikį psichikos sveikatai, gyvenimo kokybei ir gerovei.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių tyrimų paieška buvo atlikta Google Scholar paieškos sistemoje 2025 m. balandžio mėn. Pagal sisteminės literatūros apžvalgos įtraukimo, atmetimo kriterijus ir vertinamąsias baigtis į sisteminę apžvalgą įtrauktos keturios publikacijos: du moksliniai straipsniai ir dvi daktaro disertacijos.
Rezultatai. Analizuotų tyrimų metu buvo tirtos skirtingos žmonių grupės: nusikalsti linkę paaugliai, psichoaktyvių medžiagų vartojimo priklausomybę turintys asmenys, ūkininkai bei karo veteranai. Bitininkystės intervencijos buvo vertinamos per poveikį trims sritims: psichikos sveikatai, gyvenimo kokybei ir gerovei. Trijų iš keturių nagrinėtų publikacijų atveju nustatytas gerovės pagerėjimas, susijęs su socialiniais ryšiais (artimesnis ryšys su šeima, bitininkų bendruomene), žemesniu pakartotiniu nusikalstamumu, lengvesniu sveikimu nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms. Psichikos sveikatos pagerėjimas trijose publikacijose buvo siejamas su lengvesniais depresijos ir nerimo simptomais, pozityviąja psichologija. Visi nagrinėti straipsniai išskyrė naudą gyvenimo kokybei, kuri buvo siejama su geresniu savęs vertinimu, didesniu atsakomybės lygiu, savarankiškumo ugdymu.
Išvados. Nors tyrimų apie bitininkystės kaip intervencijos poveikį bitininkyste užsiimančių asmenų psichikos sveikatai, gyvenimo gerovei bei kokybei trūksta ir apžvelgtų tyrimų rezultatai nepateikia stiprių teigiamo poveikio įrodymų, apžvelgti tyrimai pateikė daug žadančių teigiamų bitininkystės kaip socialinės intervencijos rezultatų.
Keyword(s): socialinė intervencija, bitininkystė, gyvenimo kokybė, gerovė, apiterapija.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.123
Full Text: PDF