ARTIMŲJŲ, GYVENANČIŲ SU PSICHOSOCIALINĘ NEGALIĄ TURINČIAIS ASMENIMIS, NUOMONĖ APIE KARO UKRAINOJE ĮTAKĄ JŲ ŠEIMŲ GEROVEI

Neįgalieji ir jų artimieji sudaro pažeidžiamą visuome­nės grupę, kurios gerovė dažnai būna žemesnė nei kitų. Karas Ukrainoje galėjo neigiamai paveikti neįgaliųjų šeimų gerovę. Tyrimų šia tematika Lietuvoje ir pasaulyje trūksta, todėl šio tyrimo tikslas yra įvertinti artimųjų, gy­venančių su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis, nuomonę apie karo Ukrainoje įtaką jų šeimų gerovei, atsižvelgiant į demografinius ir socialinius veiksnius.

Medžiaga ir metodai. Tyrimo duomenys buvo renkami 2022 metais. Anoniminės anketinės apklausos būdu buvo apklausiami su psichosocialinę negalę turinčiais asme­nimis gyvenantys artimieji. Anketos buvo platinamos Lietuvoje veikiančiuose Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asocijuotuose dienos centruose. Apklaustas 351 su negalią turinčiais asmeni­mis gyvenantis artimasis. Į duomenų analizę įtrauktos visos užpildytos tyrimo anketos. Taikant chi-kvadrato testą, įvertintas respondentų pasiskirstymas pagal sociali­nius ir demografinius kintamuosius atsakant į klausimus apie karo poveikį gerovei.

Rezultatai. Neigiamą karo Ukrainoje poveikį įvardijo 81,8% respondentų, iš jų dažniau neįgaliųjų tėvai ir tu­rintys sutuoktinį respondentai (atitinkamai 88,4% prieš 11,6%, 60,3% prieš 39,7%, p≤0,05). Dauguma (83,7%) visų respondentų pastebėjo neigiamą karo Ukrainoje po­veikį jų šeimos finansinei padėčiai, 25,1% – santykiams su kolegomis, draugais ar artimaisiais, 49,0% – sveikatai, 86,5% – emocinei būklei, 30,7% – sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų gavimui, 33,9% – reikalingų prekių įsigijimui, 27,9% – atskirčiai visuomenėje. Neigiamą po­veikį finansinei padėčiai dažniau nurodė tėvai, dirbantys ir turintys sutuoktinį respondentai (atitinkamai 89,0% prieš 11,0%, 60,6% prieš 39,4%, 62,3% prieš 37,7%, p≤0,05), santykiams su kolegomis bei artimaisiais po­veikį dažniau nurodė tėvai, neigiamą poveikį sveikatai – gaunantys aukštesnes pajamas respondentai, emoci­nei sveikatai – vyresni respondentai, neįgaliųjų tėvai ir neturintys aukštojo išsilavinimo respondentai (atitinka­mai 87,5% prieš 12,5%, 76,7% prieš 23,3%, 63,1% prieš 36,9%, 89,1% prieš 10,9%, 57,3% prieš 42,7%, p≤0,05).

Išvados. Karo Ukrainoje poveikį pastebėjo daugiau nei keturi penktadaliai artimųjų, gyvenančių su psichosocia­linę negalę turinčiais asmenimis. Nuomonės apie poveikį socialiniai ir demografiniai netolygumai nustatyti sun­kumų, susijusių su finansine padėtimi, santykiais su kole­gomis ir artimaisiais, sveikata bei emocine būkle srityse.