ANESTEZIJOS YPATUMAI, ESANT ŠIRDIES VOŽTUVŲ PATOLOGIJAI

Evelina Gudavičiūtė, Raminta Vasiliauskaitė

Širdies vožtuvų ligų paplitimas ir sunkumas didėja kartu su amžiumi, todėl senėjančiose populiacijose didėja širdies vožtuvų operacijų poreikis. Esant skirtingai vožtuvų patologijai, keliami skirtingi hemodinamikos stebėsenos tikslai: esant aortos vožtuvo stenozei, rekomenduojama vengti hipovolemijos, kai yra aortos ir mitralinio vožtuvo nesandarumas – vengti hipervolemijos. Mitralinio vožtuvo stenozės atvejais vengtina tiek hipovolemija, tiek hipervolemija. Į šią literatūros apžvalgą buvo įtraukti moksliniai šaltiniai, kuriuose nagrinėjami anestezijos ypatumai ir aptariami hemodinamikos stebėsenos tikslai, esant skirtingai širdies vožtuvų patologijai. Literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma medicinos duomenų bazėse PubMed, UpToDate, Medscape. Apžvalgai naudoti 2015-2020 metais spausdinti straipsniai anglų kalba, atitinkantys apžvalgos kriterijus. Apžvalgos rezultatai parodė, kad esant skirtingoms vožtuvų patologijoms, skiriasi tikslinis širdies susitraukimų dažnis. Etomidatas gali būti pasirinktas kaip indukcijos agentas pacientams, kuriems pasireiškia kardiogeninis šokas, hemodinaminis nestabilumas, kritinė vainikinių arterijų liga, sunki aortos stenozė ar sunki kardiomiopatija. Pacientams, sergantiems kritine aortos stenoze arba esant sunkiai skilvelių disfunkcijai, reikalingas ypač atsargus mažesnių dozių titravimas. Dažnas anestezijos gylio koregavimas yra būtinas, atliekant širdies chirurgines procedūras.