Pranas Šerpytis, Ramūnas Aranauskas, Aušra Deksnytė, Diana Maskeliūnaitė, Justina Alunderytė
Abstract
Tikslas. Įvertinti pacientų, patyrusių miokardo infarktą,depresiškumo ir nerimastingumo lygį. Išsiaiškintipatirtų miokardo infarktų skaičiaus, rizikos veiksnių ir demografinių rodiklių įtaką depresiškumuiir nerimastingumui.Metodai. Tyrimas buvo atliktas anketinės apklausos būdu Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų (VULSK) Kardiologijos ir angiologijos centreir 4-iuose kardiologinės reabilitacijos centruose. Atrinkti 160 pacientų po miokardo infarkto. Kiekvienaanketa buvo pildoma individualiai, pokalbio metu. Anketą sudarė demografiniai, klinikiniai rodikliai,psichinės sveikatos anamnezės klausimai, kardiovaskuliniųligų rizikos veiksniai bei Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS).Rezultatai. 23,13% pacientų buvo nustatyti didesninerimastingumo ir 24,4% – depresiškumo balai.Regresinės analizės rezultatai parodė didesnius HADS nerimastingumo balus jaunesniems pacientams(26-47 m.) (vidutinė HADS reikšmė 10,67) ir rūkantiems pacientams (vidutinė HADS reikšmė – 10,16). Didesni HADS depresiškumo įverčiai prognozuojamaidažniau koreliavo su moteriškąja lytimi(vidutinė HADS reikšmė 8,66) ir fiziniu aktyvumu(vidutinė HADS reikšmė – 8,96). Žemesnio išsilavinimo sąsaja buvo stebėta su depresiškumu (vidutinė HADS reikšmė 8,88) . Miokardo infarktų skaičius neturėjo įtakos nei depresiškumui, nei nerimastingumui. Išvados. Vienas iš penkių pacientų turėjo padidėjusįdepresiškumo ir nerimastingumo lygį. Veiksniai, veikiantys šias būkles, buvo jaunas amžius, moteriškalytis, žemesnis išsilavinimas, rūkymas ir mažasfizinis aktyvumas. Miokardo infarktų skaičius depresiškumui ir nerimastingumui įtakos neturėjo. Apibendrinant, psichologinė pagalba ir gyvenimo būdo pakeitimas (rūkymo metimas ir didesnis fizinisaktyvumas) gali padėti išvengti depresijos ir nerimoatsiradimo ambulatorinio gydymo metu.
Keyword(s): depresiškumas, nerimastingumas, miokardo infarktas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.050
Full Text: PDF