ŽMOGAUS PAPILOMOS VIRUSO SUKELTO GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO KLINIKA IR DIAGNOSTIKA

Tyrimo tikslas – atlikti literatūros apžvalgą apie žmogaus papilomos viruso sukelto gimdos kaklelio vėžio klinikos ir diagnostikos ypatumus.

Medžiaga ir metodai. Atliekant literatūros apžvalgą, duo­menų buvo ieškoma Medline (per PubMed) ir UpToDate duomenų bazėse. Į apžvalgą įtraukti 2017-2023 metais anglų kalba publikuoti straipsniai, atitikę paieškos kri­terijus. Atrinkti, išanalizuoti ir apibendrinti 4 straipsniai.

Tyrimo rezultatai. Klinika. Paauglystėje yra didžiausia rizika įgyti žmogaus papilomos virusą, o onkologiniai pakitimai pasireiškia vyresniame amžiuje. Dažniausiai ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys nesukelia jokių simptomų arba sukelia nespecifinius simptomus. Vėlyvieji simptomai būdingi invazinėms vėžio formoms, kai navikas perauga pamatinę membraną. Kliniškai paci­entės gali jausti pilvo ar apatinės nugaros dalies skausmą, plintantį į kojas. Diagnostika. Atrankinis tyrimas – gim­dos kaklelio citologinis tepinėlis arba gimdos kaklelio aukštos rizikos ŽPV tyrimas – atliekamas pagal preven­cinę programą. Radus pakitimų, atliekamas kolposko­pijos tyrimas, pažeistos vietos biopsija, retais atvejais atliekama gimdos kaklelio konizacija.

Išvados. Žmogaus papilomos viruso sukeliamas gim­dos kaklelio vėžys nepasireiškia ligai specifiniais simp­tomais. Plintant navikiniam procesui, moteris pradeda jausti simptomus. Didelė reikšmė tenka diagnostiniams tyrimams, padedantiems onkologinius pakitimus nusta­tyti ankstyvose stadijose. Citologiniai atrankos tyrimai padeda identifikuoti moteris, kurioms reikalingas deta­lesnis ištyrimas.