Aistė Bagdonavičiūtė, Laurynas Rimševičius, Marius Miglinas, Diana Sukackienė, Dalia Šimeliūnaitė
Abstract
Peritonitas – aktuali ir dažna peritoninės dializės (PD) komplikacija. Daugumą peritonito atvejų sukelia Staphylococcus epidermidis ir Staphylococcus aureus, tačiau patogenai skiriasi įvairiose šalyse ir gydymo įstaigose.
Tyrimo tikslas. Palyginti 2023 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) dializių skyriuje PD gydytų pacientų peritonito retrospektyvinius duomenis su 2022 metais atnaujintomis Tarptautinės peritoninės dializės draugijos (ISPD) peritonito rekomendacijomis dėl prevencijos ir gydymo.
Metodika. Atlikta 2023 m. VUL SK dializių skyriuje PD gydytų pacientų retrospektyvinė duomenų apžvalga. Statistinė duomenų analizė atlikta R Commander programa.
Rezultatai. Išanalizuoti 38 VUL SK dializių skyriuje 2023 metais gydytų pacientų duomenys, nustatyta 15 peritonito atvejų. Gydymas pradėtas empiriniais antibiotikais, koreguotas pagal mikrobiologinių tyrimų rezultatus. Analizės rezultatai parodė, jog nagrinėto centro duomenys daugeliu atvejų atitiko rekomendacijas, tačiau pastebėta ir skirtumų.
Išvados. Peritonitas išlieka svarbi komplikacija pacientams, gydomiems PD, pasireiškusi 31,58% atvejų. 2023 m. duomenys parodė gydymo trukmės nuokrypį nuo tarptautinių rekomendacijų: S. aureus peritonito gydymas buvo trumpesnis vidutiniškai 2 dienomis, streptokokinio peritonito gydymas truko 8 arba 42 dienas, nors rekomenduojama 2 savaitės, o polimikrobinio peritonito gydymas truko 16 dienų, kai rekomenduojama bent 21 diena. Kultūriškai neigiamas peritonitas sudarė tik 5% atvejų, o gydymo trukmė ir pasirinkimas atitiko rekomendacijas.
Keyword(s): peritoninė dializė, peritonitas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.174
Full Text: PDF