Aistė Bagdonavičiūtė, Laurynas Rimševičius, Marius Miglinas, Diana Sukackienė, Dalia Šimeliūnaitė

Abstract

Peritonitas – aktuali ir dažna peritoninės dializės (PD) komplikacija. Daugumą peritonito atvejų sukelia Stap­hylococcus epidermidis ir Staphylococcus aureus, tačiau patogenai skiriasi įvairiose šalyse ir gydymo įstaigose.

Tyrimo tikslas. Palyginti 2023 metais Vilniaus universi­teto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) dializių sky­riuje PD gydytų pacientų peritonito retrospektyvinius duomenis su 2022 metais atnaujintomis Tarptautinės peritoninės dializės draugijos (ISPD) peritonito reko­mendacijomis dėl prevencijos ir gydymo.

Metodika. Atlikta 2023 m. VUL SK dializių skyriuje PD gydytų pacientų retrospektyvinė duomenų apžvalga. Statistinė duomenų analizė atlikta R Commander pro­grama.

Rezultatai. Išanalizuoti 38 VUL SK dializių skyriuje 2023 metais gydytų pacientų duomenys, nustatyta 15 peritonito atvejų. Gydymas pradėtas empiriniais anti­biotikais, koreguotas pagal mikrobiologinių tyrimų re­zultatus. Analizės rezultatai parodė, jog nagrinėto centro duomenys daugeliu atvejų atitiko rekomendacijas, tačiau pastebėta ir skirtumų.

Išvados. Peritonitas išlieka svarbi komplikacija paci­entams, gydomiems PD, pasireiškusi 31,58% atvejų. 2023 m. duomenys parodė gydymo trukmės nuokrypį nuo tarptautinių rekomendacijų: S. aureus peritonito gy­dymas buvo trumpesnis vidutiniškai 2 dienomis, strep­tokokinio peritonito gydymas truko 8 arba 42 dienas, nors rekomenduojama 2 savaitės, o polimikrobinio pe­ritonito gydymas truko 16 dienų, kai rekomenduojama bent 21 diena. Kultūriškai neigiamas peritonitas sudarė tik 5% atvejų, o gydymo trukmė ir pasirinkimas atitiko rekomendacijas.

Keyword(s): peritoninė dializė, peritonitas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2025.174
Full Text: PDF

Back