Jovita Petrulytė, Rita Perminaitė, Laima Mikulėnaitė

Abstract

Tikslas. Nustatyti, kada ir kokius pirmuosius kalbos ir bendravimo raidos sutrikimus pastebi tėvai, augi­nantys kalbos raidos sutrikimų turinčius vaikus, ir kaip tai susiję su raidos vertinimu ir ankstyvu raidos sutrikimo diagnozavimu.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas vienmomentis skerspjūvio tyrimas anoniminės anketinės apklausos metodu. Apklausti 103 tėvai, atvykę į Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų fili­alo, Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyrių ir auginantys kalbos raidos sutrikimų turinčius vaikus (1-7 metų). Tyrimas vyko 2018 – 2019 metais.
Rezultatai. Dauguma tėvų (78,2 %) nurodė, jog pir­mieji atkreipė dėmesį į vaiko kalbos raidą. Daugiau kaip pusė tėvų (65 %) pastebėjo vaiko iki 2 metų kalbos raiškos sutrikimą. Sudėtingiau tėvams buvo pastebėti vaiko kalbos supratimo problemas, atpažinti autizmo požymius, todėl neretai (30-35 % atvejų) dėmesys vaiko raidai buvo pavėluotas. Tik pusės tiriamųjų raida buvo tikrinta šeimos gydytojų pa­gal psichomotorinės raidos tikrinimo lenteles. Jiems nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas (37,3 %), mišrus raidos sutrikimas (22,0 %), kalbos sutrikimas (14,7 %), nenurodyta diagnozė (26,0 %). Daugiau kaip pusei tiriamųjų (56 %) raidos sutrikimas dia­gnozuotas esant 2-3 metų. Nustatyta koreliacija tarp diagnozės nustatymo laiko ir vaiko raidos sutrikimo pastebėjimo laiko (r=0,498) vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo metu (r=0,158).
Išvados. Kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos atsi­likimo požymiai, tuo greičiau nustatoma diagnozė. Vaiko kalbos raidos sutrikimai anksčiau diagno­zuojami, jei jie buvo vertinti šeimos gydytojų pa­gal psichomotorinės raidos tikrinimo lenteles. Tė­vai pavėluotai pastebi vaiko raidos sutrikimus, laiku neatkreipia dėmesio į tai, jog vaikas mažai kalba, nevykdo prašymų, nereaguoja į vardą.

Keyword(s): kalbos ir bendravimo sutrikimai, psichomotorinės raidos tikrinimas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.019
Full TextPDF

Back