ŪMUS STRESO SUTRIKIMAS: DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti ir įvertinti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie ūmaus streso su­trikimo (ŪSS) diagnostikos kriterijus, diferencinę dia­gnostiką ir gydymą. Tyrimo metu buvo atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga, ieškant duomenų Google Scholar, UpToDate ir Medline (PubMed) duomenų ba­zėse. Ieškota straipsnių anglų kalba. Analizei atrinkti ir išanalizuoti 9 straipsniai.

Rezultatai. Ūmus streso sutrikimas yra trumpalaikė psi­chikos sveikatos būklė, kuri pasireiškia kai kuriems žmo­nėms patyrus traumuojantį įvykį. Jo diagnostikai nau­dojami Amerikos psichiatrų asociacijos kriterijai, kurie skirstomi į A, B, C, D ir E grupes. Ūmaus streso sutri­kimo patvirtinimui reikia, kad pacientas būtų tiesiogiai arba netiesiogiai patyręs traumuojantį įvykį, jam pasi­reikštų 9 ar daugiau simptomų iš 5 kategorijų: intruzinių, blogos nuotaikos, disociacijos, vengimo ir susijaudinimo. Šie simptomai turi trukti nuo 3 dienų iki 4 savaičių.

Išvados. Ūmus streso sutrikimas diagnozuojamas, kai jam būdingi simptomai trunka nuo 3 dienų iki 4 savai­čių. Šį sutrikimą reikia diferencijuoti nuo potrauminio streso, adaptacijos, trumpo psichozinio, organinių ir nuo­taikos sutrikimų. Jo gydymas pagrįstas į traumą foku­suota kognityvine terapija ir medikamentiniu gydymu serotonino reabsorbcijos inhibitoriais arba antros kartos antipsichotikais.