TULŽIES PŪSLĖS AKMENYS IR POLIPAI: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PREVENCIJA

Straipsnyje apžvelgiama tulžies pūslės akmenligės (TPA) ir tulžies pūslės polipų (TPP) etiologija, rizikos veiks­niai, diagnostika, klinika, gydymas ir prevencija. TPA yra dažna patologija ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kurią lemia genetiniai ir gyvensenos veiksniai. Išskiriami trys pagrindiniai akmenų tipai – cholesteroliniai, pigmen­tiniai ir mišrūs, bei jų formavimosi mechanizmai. Nors daugelis TPA atvejų yra besimptomiai ir diagnozuojami atsitiktinai pilvo organų echoskopijos metu, staiga atsi­radę simptomai, tokie kaip kepenų kolika, gali reika­lauti skubios cholecistektomijos, kuri yra auksinis TPA gydymo standartas. Konservatyvūs gydymo būdai nėra pakankamai efektyvūs TPA gydymui.

TPP dažniausiai būna gerybiniai ir besimptomiai, taip pat randami atsitiktinai pilvo organų echoskopijos metu. Didesni nei 10 mm arba greitai augantys polipai turi su­piktybėjimo riziką, todėl tokius polipus reikalinga ste­bėti, o kartais ir operuoti, t. y. atlikti cholecistektomiją.

Straipsnyje pabrėžiama ir prevencijos svarba, įskaitant sveikos mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą, taip pat ga­limą ursodeoksicholino rūgšties vartojimą ypatingais atvejais.