Aurelija Alčauskienė, Ineta Kliūzienė, Viktorija Grigaliūnienė
Abstract
Bandymas žudytis paveikia ne tik bandantį žudytis, tačiau ir jo šeimą, jį supančius žmones. Pastarieji išgyvena netekčiai būdingas gedėjimo stadijas. Tėvų išgyvenimus galima skirstyti į psichologinius (baimė, šokas, panika ir kt.) ir fizinius (galvos skausmas, silpnumas, pykinimas ir kt.) pojūčius. Tyrimo metu tėvai išsakė lūkesčius, susijusius su nepakankama sveikatos priežiūros specialistų teikiama informacija, netaktišku bendravimu, psichosocialine ir finansine pagalba tėvams ir visai šeimai. Tėvai tikisi, kad pasikeis visuomenės požiūris į psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Šį stigmatizuotą požiūrį galėtų mažinti ar visai panaikinti visuomenės švietimas apie psichikos sutrikimus, bendravimo ypatumus su psichikossutrikimais sergančiais bei būdus, kaip suteikti pagalbą šiems asmenims. Tėvai norėtų, kad ugdymo specialistai mokėtų atpažinti savižudybės riziką, mokėtų spręsti susidariusias problemas ir su tėvais, ir su riziką turinčiais vaikais.
Tyrimo metodika. Šiam darbui atlikti buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas, buvo atliekamas pusiau struktūruotas, individualus interviu. Tyrimui pasirinkti tėvai, kurių vaikai yra po parasuicido ir tyrimo metu gydėsi psichiatrijos skyriuje. Gauti tyrimo duomenys analizuojami turinio dedukcinės kokybės analizės metodu.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti tėvų išgyvenimus ir lūkesčius po vaiko parasuicido.
Tyrimo klausimai: 1) kokie tėvų išgyvenimai po vaiko parasuicido? 2) kokie tėvų lūkesčiai po vaiko parasuicido?
Keyword(s): tėvai ir vaikai, suicidas, parasuicidas, išgyvenimai, lūkesčiai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2021.002
Full Text: PDF