Gabija Kondratavičiūtė, Donatas Austys

Abstract

Karių fizinis ir psichologinis pasirengimas yra esminis jų efektyvumo ir sveikatos užtikrinimo veiksnys. Tyrimai rodo, kad tarnyba kariuomenėje gerina fizinę būklę – dažniausiai padidėja karių ištvermė, jėga, raumenų masė, o aukšto intensyvumo funkcinės treniruotės, kaip rodo tyrimų rezultatai, gali būti efektyvesnės nei tradiciniai metodai. Nustatyta, kad fiziškai silpnesni šauktiniai dažnai patiria didžiausią progresą, tuo tarpu jau iš anksto gerai f iziškai pasirengę kariai, moterys ir vyresnio amžiaus kariškiai dažnai susiduria su mažesniu tobulėjimu, todėl akcentuojamas individualizuotų treniruočių poreikis. Nepaisant teigiamo poveikio fizinei būklei, tarnyba kariuomenėje gali kelti ir tam tikras sveikatos rizikas, tarp kurių dažniausiai pasitaikančios – kvėpavimo takų ligos, virškinamojo trakto sutrikimai ir judėjimo sistemos traumos. Be to, didėja rizika įgyti ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip lėtiniai skausmai, klausos sutrikimai, įvairi negalia, ypač dalyvaujant kovinėse misijose. Raumenų ir skeleto sistemos traumos išlieka viena dažniausių sveikatos problemų kariuomenės aplinkoje. Karių psichinė sveikata yra kompleksinė ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Tarnyba gali paskatinti asmenybės brandą, tačiau kai kurioms grupėms, ypač moterims ir mažumoms, integracija kariuomenėje gali būti sudėtinga dėl vyraujančios karinės kultūros ir stigmatizacijos. Po tarnybos kariai dažnai susiduria su psichologinio atsparumo iššūkiais, o apie trečdalis kariuomenėje tarnavusių asmenų per pirmuosius metus po kariuomenės patiria psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimas. Tad geras psichosocialinių paslaugų prieinamumas yra būtinas sėkmingai adaptacijai į civilinį gyvenimą. Apibendrinant, rekomenduojama individualizuoti fizinio pasirengimo programas pagal amžių, lytį ir fizinį pajėgumą, stiprinti raumenų ir skeleto traumų prevenciją bei mažinti aplinkos pavojų poveikį. Taip pat būtina didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir skatinti pagalbos ieškojimą, užtikrinant karių gerovę tiek tarnybos metu, tiek po jos.

Keyword(s): tarnyba kariuomenėje, fizinė sveikata, psichinė sveikata, fizinis pasirengimas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2025.297
Full Text: PDF

Back