SVEIKŲ ASMENŲ DUBENS PASVIRIMO Į PRIEKĮ SĄSAJOS SU LIEMENS JUDESIŲ KONTROLE IR RAUMENŲ FUNKCIJOMIS

Tikslas. Įvertinti dubens pasvirimo į priekį sąsajas su liemens judesių kontrole ir raumenų funkcijomis.

Tyrimo metodai. Momentinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Tyrime dalyvavo 50 sveikų 18-24 metų asmenų, į tyrimą įtrauktų atsitiktiniu atrankos būdu. Buvo matuojamas tiriamųjų dubens pa­svirimas į priekį, liemens judesių kontrolė, lenkiamųjų ir tiesiamųjų šlaunies raumenų ilgis ir jėga, klubo sąnario judesių amplitudės, plačiausiojo nugaros raumens ilgis, juosmeninės stuburo dalies paslankumas ir liemens rau­menų jėga.

Rezultatai. Nustatytas vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys tarp dubens pasvirimo į priekį ir plačiausiojo nu­garos raumens ilgio ir tarp dubens pasvirimo į priekį ir lenkiamųjų šlaunies raumenų ilgio. Nustatytas silpnas tiesinis koreliacinis ryšys tarp dubens pasvirimo į priekį ir lenkimo judesių kontrolės, atliekant svirimą atgal ir krūtinės lenkimą. Silpna atvirkštinė tiesinė priklauso­mybė pastebėta tarp dubens pasvirimo į priekį ir tiesimo judesių kontrolės, atliekant rankų kėlimą.

Išvada. Apskaičiavus koreliacinius ryšius, gauti rezultatai parodė, kad didėjant dubens pasvirimui į priekį, blogėja liemens judesių kontrolė, didėja plačiausiojo nugaros, lenkiamųjų ir tiesiamųjų šlaunies raumenų sutrumpėji­mas, o mažėjant dubens pasvirimui į priekį, gerėja lie­mens tiesimo judesių kontrolė.