Abstract
Subklinikinis prieširdžių virpėjimas arba prieširdžių tachisistolijos epizodai dažnai aptinkami pacientams, kuriems implantuoti kardiovaskuliniai elektroniniai prietaisai ar naudojantiems nešiojamus nuolatinio monitoravimo prietaisus. Nors šie radiniai gali padėti sumažinti kardioembolinio insulto riziką, reikėtų apsvarstyti, ar ilgalaikio antikoaguliantų vartojimo nauda didesnė, nei keliama rizika. Šių pacientų insulto rizika didėja priklausomai nuo epizodų trukmės, dažnio ir kitų insulto rizikos veiksnių, todėl kiekvienu atveju reikėtų įvertinti šiuos veiksnius ir spręsti individualiai. Įrodymais pagrįstų ilgalaikės antikoaguliacinės terapijos rekomendacijų tokiems pacientams trūksta, tačiau esant 24 valandų ar ilgesnės trukmės epizodams ir didelei ar labai didelei insulto rizikai, ši strategija galėtų būti taikoma.
Keyword(s): subklinikinis prieširdžių virpėjimas, prieširdžių tachisistolijos epizodai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.010
Full Text: PDF