Konstantin Sergejev
Abstract
Gydytojai neretai susiduria su atvejais, kai atlikus daugybę diagnostinių tyrimų sunku paaiškinti paciento somatinių simptomų kilmę ir patogenezę. Tai sukelia perteklinę naštą sveikatos priežiūros sistemai. Mokslinėje literatūroje neretai naudojamos tokios sąvokos kaip somatoforminis sutrikimas, somatizacija ir hipochondrija, nuo kurių pastaraisiais metais rekomenduojama atsisakyti, pakeičiant jas naujesnėmis. Viena iš naujų nomenklatūrinių grupių, dar plačiai nenaudojamų Lietuvoje, yra somatinių simptomų sutrikimai ir su jais susijusios būklės. Vienas iš pagrindinių šios grupės sutrikimų – somatinių simptomų sutrikimas. Jo nustatymas sudėtingas. Sutrikimas pasireiškia vienu ar keliais somatiniais simptomais, kuriuos kartais galima paaiškinti, o kartais ir ne, gretutinėmis ligomis. Jis susijęs su pertekliniu paciento susirūpinimu, specifiniu elgesiu ir veiksmais dėl savo būklės, kas neigiamai veikia jo kasdienį gyvenimą ir funkcionalumą. Svarbi yra diferencinė diagnostika, nes gretutiniai psichikos sutrikimai gali būti somatinių simptomų sutrikimo priežastis arba būti su jais susiję. Gydymas susideda iš keleto žingsnių: reguliarių gydančio gydytojo konsultacijų, padedančių pacientui suvokti savo simptomus ir juos kontroliuoti; psichologinės pagalbos; psichikos ligų specialisto konsultacijų; farmakologinio gydymo antidepresantais.
Keyword(s): somatinių simptomų sutrikimas, somatoforminis sutrikimas, somatizacija, mediciniškai nepaaiškinami simptomai, hipochondrija, DSM-5.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.228
Full Text: PDF