SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PATIRTYS, SPRENDŽIANT SUTRIKUSIO INTELEKTO ASMENŲ PROBLEMAS

Sprendžiant sutrikusio intelekto asmenų problemas, tai­kytinos individualios pagalbos priemonės. Šiuo atveju ypač svarbus socialinių darbuotojų bendravimas ir ben­dradarbiavimas, dalijimasis patirtimis, sprendžiant šios klientų grupės problemas. Sutrikusio intelekto asmenys, kaip ir kiti, turi vienodas teises į sveikatą, socialinę prie­žiūrą, švietimą, laisvalaikį, sportą ir kultūrinę veiklą, už­imtumą bei profesinę reabilitaciją. Svarbu ieškoti būdų gerinti jų gyvenimo kokybę, integruoti į visuomenę ir skatinti aktyvų socialinį gyvenimą. Visa tai iš socialinių darbuotojų pareikalauja ypatingų gebėjimų ir kompeten­cijų. Socialiniai darbuotojai, padedantys psichikos svei­katos problemų turintiems asmenims, susiduria su tam tikrais sunkumais. Jiems nelengva valdyti stiprias emo­cijas, rasti bendrą kalbą su klientais ir jų šeimos nariais, organizuoti kasdienę veiklą bei spręsti administracinius, finansinius ir kitus svarbius klausimus.

Tikslas. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, spren­džiant sutrikusio intelekto asmenų problemas.

Metodai. Tyrime dalyvavo 5 socialiniai darbuotojai, dir­bantys su intelekto negalią turinčiais suaugusiais asme­nimis X rajono socialinių paslaugų įstaigose. Sociali­niai darbuotojai apklausti, naudojant kokybinio tyrimo metodą – struktūruotą interviu. Atlikta kokybinė turinio analizė, informantų atsakymus skirstant į kategorijas ir subkategorijas bei pateikiant įrodančius teiginius.

Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog socialiniai darbuotojai, dirbdami su intelekto negalią turinčiais as­menimis, susiduria su kompleksinėmis kliūtimis. Pa­grindinė problema – pačių klientų kognityvinės bei ko­munikacijos problemos: prasta atmintis, ribota kalba, sutrikusi elgsena. Tai kliudo suprasti jų poreikius ir ben­dradarbiauti. Antra esminė kliūtis – išteklių stygius: ne­pakanka kvalifikuotų specialistų, finansavimo ir spe­cializuotų priemonių, todėl sunku užtikrinti paslaugų kokybę ir efektyvumą. Trečia – bendradarbiavimo spra­gos, sprendžiant sutrikusio intelekto asmenų problemas. Tai pasitaikantis nepasitikėjimas tarp kolegų, pasyvios arba kritiškos artimųjų reakcijos, kartais ir institucijų vadovų nenoras įsitraukti – visa tai dar labiau sunkina kylančių problemų sprendimą.

Išvados. Teikiant socialines paslaugas intelekto sutri­kimų turintiems asmenims, daugiausia sunkumų kelia jų kognityvinės ir komunikacinės problemos, elgesio su­trikimai bei elgsenos nenuspėjamumas. Daugelio veiklų įgyvendinimą sunkina socialinių darbuotojų ir finansų stygius, darbo priemonių trūkumas. Įgyvendinti indivi­dualius planus gana sudėtinga dėl klientų artimųjų nenoro įsitraukti į pagalbos procesą.