Virginija Kondratavičienė, Laima Vendzelienė

Abstract

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Susirgusi krūties vėžiu moteris išgyvena kelias šios ligos fazes, kurių kiekvienoje patiria skirtingas psichosocialines problemas ir rūpesčius. Moterys, sergančios krūties vėžiu, išgyvena šoko būseną, jaučiasi bejėgiškos, praradusios kontrolę, būna piktos. Susirgus dažnai pasikeičia šeiminiai santykiai, nuo ligonės nutolsta draugai ir buvę artimi žmonės. Labai dažnai onkologiniai ligoniai puola į neviltį, nebetiki savo jėgomis, pasijunta nevisaverčiais, jaučiasi našta savo šeimai ir artimiesiems. Šios fazės priklauso nuo ligos eigos bei paskirto gydymo – pradedant ligos diagnoze, gydymu, jo baigimu, grįžimu į įprastinį gyvenimą, ligos pasikartojimu ar perėjimu prie paliatyviosios priežiūros. Svarbu įvertinti socialinių darbuotojų pagalbą moterims, kurios susiduria su psichosocialinėmis problemomis. Tyrimo metu atsiskleidė, kad dažnai krūties vėžiu sergančias moteris kamuoja įvairios psichosocialinės problemos. Tai nutrūkę ar susilpnėję ryšiai su artimaisiais, draugais, pyktis, stresas, nerimas dėl ateities. Tyrime dalyvavusios moterys teigė, kad socialinio darbuotojo teikiama psichosocialinė pagalba joms labai reikalinga pagerinti psichologinį prisitaikymą prie pasikeitusio gyvenimo bei stiprinti socialinius ryšius. Informantės akcentavo intensyvios krizių įveikimo pagalbos reikalingumą, tarpusavio savipagalbos grupių organizavimą ir įgalinimą jose dalyvauti.

Keyword(s): socialinis darbuotojas, krūties vėžiu sergančios moterys, psichosocialinė pagalba.

DOI: 10.35988/sm-hs.2021.230
Full TextPDF

Back