SLAUGYTOJŲ KOMPETENCIJŲ, SUSIJUSIŲ SU BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMU ŪMIŲ BŪKLIŲ METU, TOBULINIMO AKTUALUMAS

Slaugytojų kompetencijų tobulinimas yra esminis reika­lavimas, siekiant užtikrinti kokybišką pacientų priežiūrą, nes jis leidžia greitai ir tinkamai reaguoti į ūmias būkles ir efektyviai taikyti naujausias sveikatos priežiūros žinias. Lietuvoje vis dar trūksta empirinių tyrimų, nagrinėjančių, kaip slaugytojai vertina savo kompetencijų tobulinimo poreikį, atsižvelgdami į savo specializaciją, išsilavinimą ir profesinę patirtį. Ypač aktualu išanalizuoti slaugytojų požiūrį į kompetencijas, susijusias su būtinosios medici­nos pagalbos teikimu ūmių būklių metu ir savarankišku vaistinių preparatų skyrimu, nes tai tiesiogiai lemia pa­cientų saugumą bei išgyvenamumą.

Tyrimo tikslas. Nustatyti slaugytojų kompetencijų, su­sijusių su būtinosios medicinos pagalbos ūmių būklių metu, tobulinimo aktualumą.

Metodai. Tyrimo laikotarpiu (2025 m. kovo – gegu­žės mėnesiai), vadovaujantis tuo metu galiojusia MN 28:2019, slaugytojams buvo pateikti klausimai, susiję su kompetencijų tobulinimu šiose srityse: a) skausmo valdymas; b) vaistų administravimas ir skyrimas; c) pa­galbos teikimas ūmių būklių metu. Šiame straipsnyje pristatomi tyrimo rezultatai, gauti atsakant į 13 klausimų, leidžiančių nustatyti slaugytojų kompetencijų tobulinimo aktualumą jų pačių nuomone.

Rezultatai. Didžioji dauguma slaugytojų gaivinimo ir išorinio kraujavimo stabdymo kompetencijų tobulinimą vertino kaip aktualų arba labai aktualų. Ypač dažnai ak­centuotas pasirengimo defibriliacijai, krūtinės ląstos pa­spaudimų ir dirbtinio kvėpavimo atlikimo, kvėpavimo takų praeinamumo atkūrimo, sąmonės būklės vertinimo bei išorinio kraujavimo stabdymo gebėjimų tobulinimo poreikis. Analogiškai aukštai įvertinta ir kompetencijų, susijusių su skausmo valdymu, vaistinių preparatų sky­rimu, gyvybinių funkcijų vertinimu bei deguonies te­rapijos taikymu, reikšmė. Statistinė analizė atskleidė reikšmingus skirtumus skalės „Skausmo valdymas ir vaistinių preparatų skyrimas“ lygmenyje – anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai išreiškė didesnį šių kompetencijų tobulinimo poreikį nei operacinės slaugyto­jai. Taip pat nustatyta, kad operacinės slaugytojai rečiau nei bendruomenės slaugytojai nurodė poreikį tobulinti gyvybinių funkcijų vertinimo ir deguonies skyrimo kom­petencijas. Skalės „Gaivinimas ir išorinio kraujavimo stabdymas“ lygmenyje reikšmingai didesnį tobulinimo poreikį išreiškė respondentai, turintys magistro kvalifi­kacinį laipsnį, palyginti su aukštesnįjį išsilavinimą įgiju­siais slaugytojais, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų pagal darbo stažą ir amžių nenustatyta.

Išvados. Slaugytojai ypač didelį dėmesį skiria gaivinimo, išorinio kraujavimo stabdymo, skausmo valdymo bei gy­vybinių funkcijų vertinimo kompetencijų tobulinimui, nes šios sritys yra tiesiogiai susijusios su pacientų gyvybės išsaugojimu. Taip pat nustatyta, jog kompetencijų tobu­linimo poreikis skiriasi pagal darbo sritį ir išsilavinimą, tačiau nėra susijęs su darbo stažu ar amžiumi.