SLAUGOS STUDENTŲ PATIRTIS STUDIJŲ PRAKTIKOJE: MIRŠTANČIŲJŲ SLAUGYMO YPATUMAI

Pasaulyje didėjant paliatyviosios slaugos poreikiui, vis didesnis dėmesys kreipiamas slaugos studentų, kaip bū­simųjų slaugytojų, rengimui. Naujausi slaugos studentų patirties su mirštančiais pacientais tyrimai rodo, kad mo­kymasis slaugyti mirštančiuosius apima ne tik profesines žinias, bet ir stiprius emocinius išgyvenimus. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugos studentų patirtis, slaugant mirš­tančius pacientus praktikos metu. Atliktas kokybinis tyri­mas. Pasirinktas interpretatyvios fenomenologijos tyrimo metodas ir taikytas reflektyvusis hermeneutinis procesas, siekiant suprasti ir interpretuoti fenomeną. Duomenų rinkimo metodas – giluminis interviu. Tyrime dalyvavo 11 antro kurso bendrosios praktikos slaugos studijų pro­gramos studenčių.

Tyrimas atskleidė, kad studentams svarbus ne tik prakti­nių įgūdžių tobulinimas praktikos metu, bet ir kylančių emocijų, susiduriant su žmogaus mirtimi, apmąstymas. Praktikos atlikimas slaugant mirštančiuosius gal būti įvardijamas kaip asmeninis iššūkis, skatinantis vertybinių nuostatų pokyčius. Paciento kančios matymas, visiška paciento priklausomybė nuo personalo, studento nemo­kėjimas psichologiškai palaikyti paciento ir jo artimųjų gali būti įvardijami kaip pagrindiniai sunkumai, slau­gant mirštančius pacientus. Pagrindinai veiksniai, len­gvinantys mokymąsi slaugyti pacientus, yra personalo ir mentoriaus pagalba bei parama, situacijos reflektavimas. Studentų mokymąsi labiausiai sunkino paciento nesusi­taikymas su mirtimi. Svarbus ne tik studentų gebėjimas savarankiškai prisitaikyti prie stresinių situacijų slaugant mirštančius pacientus, bet ir personalo bei mentoriaus pagalba adaptuojantis.