SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS VEIKSNIŲ POVEIKIS RAUMENŲ FUNKCIJOMS IR AEROBINIAM METABOLIZMUI, ESANT APATINĖS NUGAROS DALIES STUBURO IŠVARŽAI

Domas Trinkūnas, Rūta Dadelienė

Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingų kineziterapijos veiksnių poveikį raumenų funkcijoms ir jų aerobiniam metabolizmui, esant apatinės nugaros dalies stuburo išvaržai.

Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 38 asmenys, turintys apatinės nugaros dalies stuburo išvaržą. Prie paskirtos 20 minučių trukmės kineziterapijos programos papildomai I grupės (n=19) dalyviams buvo skiriami 20 minučių trukmės dinaminiai pratimai, o II grupės (n=19) dalyviams buvo skiriami 20 minučių trukmės statiniai pratimai, turintys biologinį grįžtamąjį ryšį. Abiejų grupių treniravimo programos truko šešias savaites, tris kartus per savaitę. Tyrimo metu buvo vertintas raumenų aerobinis metabolizmas, naudojant „Moxy“ raumenų oksimetrą, raumenų įsitempimo lygis, naudojant „Kinesis“ elektromiografijos prietaisą. Raumenų funkcijos vertintos išmatavus pasiekiamą judesio amplitudę, amplitudžių matuokliu „Mobee Med“, bei atstumas nuo mentės vidinio krašto iki stuburo keteros vidurio taško, buvo vertinamas centimetrine juostele. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės Microsoft Excel 2016 ir IBM SPSS Statistics 25 programas.

Tyrimo rezultatai. Judesių amplitudės asimetrijos sumažėjimas buvo stebimas tik po dinaminių pratimų programos (p<0.001). Dinaminių pratimų grupėje raumens aktyvumo asimetrija sumažėjo tik viduriniame trapeciniame raumenyje (p<0,05), o statinių pratimų, turinčių biologinį grįžtamąjį ryšį, grupėje raumens aktyvumo skirtumas sumažėjo viduriniame trapeciniame, bei didžiajame sėdmens raumenyse. Statinių pratimų, turinčių biologinį grįžtamuąjį ryšį, programa daugiau sumažino didžiojo sėdmens raumenų deguonies kiekio disbalansą (p<0,001), nei dinaminių pratimų programa.

Išvados. Dinaminių kineziterapijos pratimų programa turėjo reikšmingą poveikį judesių amplitudžių asimetrijos sumažėjimui. Statinių kineziterapijos pratimų, turinčių biologinį grįžtamąjį ryšį, metodika daugiau padidino bendrą raumens aktyvumą ir labiau sumažino raumenų aktyvumo asimetriją, nei dinaminiai kineziterapijos pratimai. Statinių kineziterapijos pratimų, turinčių biologinį grįžtamąjį ryšį, metodika daugiau sumažino raumens aerobinio metabolizmo disbalansą tarp raumens kairiosios ir dešiniosios pusių, nei dinaminių kineziterapijos pratimų naudojimas.