SJOGRENO SINDROMAS: KLINIKINIS ATVEJIS

Sjogreno sindromas (SjS) yra lėtinė autoimuninė liga, kuri pažeidžia egzokrinines liaukas. Labiausiai sutrinka ašarų ir seilių išskyrimo funkcija. Atsiradus šiam sin­dromui, organizme autoimuniniai procesai aktyvuoja imunines ląsteles, kurios ima atakuoti seilių bei ašarų liaukų epitelį. Akių, burnos sausumas ar seilių liaukų ti­nimas – varginanti problema, skatinanti pacientus kreiptis į gydytojus. Diagnostikai atliekami tyrimai: seilių liaukų biopsija, Širmerio testas, autoantikūnų kraujyje tyrimas, radiologiniai seilių liaukų tyrimai. Šiuo metu nėra tokio gydymo būdo, kuris visiškai išgydytų SjS, todėl pagrin­dinis tikslas yra sumažinti simptomų raišką. Akių sausu­mas gydomas akių lašais arba tepalais. Burnos sausmė gali būti gydoma dirbtinėmis seilėmis, seilių gamybos stimuliatoriais. Vis plačiau gydymui ir diagnostikai yra taikoma sialoendoskopija, kurios metu praplatinami seilių liaukų kanalai ir instaliuojami gliukokortikoidai, atlie­kama irigacija. Be to, pacientams, sergantiems Sjs, yra 44 kartus didesnė rizika susirgti ne Hodžkino limfoma, ypač su gleivine susijusia limfoidinio audinio (MALT) limfoma.