Abstract
Šizotipinis sutrikimas yra sudėtinga ir dažnai klaidingai diagnozuojama būklė. Skirtinguose ligų klasifikacijų rinkiniuose šis sutrikimas priskiriamas skirtingoms diagnozių grupėms, apimančioms asmenybės ir šizofrenijos tipo sutrikimus. Sergamumas skirtingose populiacijose skiriasi, tikimybė sirgti šizotipiniu sutrikimu yra didesnė juodaodžių moterų, uždirbančių mažesnes pajamas, ir žmonių, kurie yra išsiskyrę ar našliai. Tiksli šio sutrikimo patogenezė nėra aiški, tačiau įrodyta, kad simptomų vystymuisi įtakos turi genetinis fonas, psichologinės traumos ir prenatalinės infekcijos. Šizotipinio sutrikimo kliniką geriausiai atspindi simptomų suskirstymas į tris stambias grupes: kognityviniai – suvokimo, keistumo/ dezorganizuotumo, tarpasmeniniai. Sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir jų pasireiškimo dažniu. Gydymo esmė – psichoterapijos ir farmakoterapijos derinimas.
Keyword(s): šizotipinis sutrikimas, šizotipinis asmenybės sutrikimas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.103
Full Text: PDF