SIMULIACIJOS METODO TAIKYMO ĮTAKA SKUBIOSIOS MEDICINOS PAGALBOS SPECIALISTŲ PRAKTINIŲ ĮGŪDŽIŲ TOBULINIMUI

Simuliacijos metodas yra vienas dažniausiai taikomų metodų, rengiant skubiosios medicinos pagalbos speci­alistus, kuris leidžia modeliuoti įvairių klinikinių situ­acijų scenarijus nesukeliant žalos pacientui. Taikomas simuliacijos metodas, t. y. simuliacija – dalinis tikrovės atkūrimas, perkeliantis galimai tikroviškas situacijas į imituojamą (įsivaizduojamą) aplinką, atspindi pasirinktos realaus gyvenimo situacijos savitumus bei išskirtinumą, kurių metu sprendžiami pažangios praktinio mokymosi rezultatai – nerizikingoje – aplinkoje bei ieškoma spren­dimų. Simuliacijos metu atkuriant dirbtinį realių kli­nikinių atvejų vaizdavimą, imituota aplinka naudojant įvairius simuliatorius yra nepaprastai svarbi, padedanti praktinio mokymosi procesui, siekiant nuolat tobulinti praktinius įgūdžius. Tyrimo metu buvo išanalizuota simu­liacijos metodo taikymo įtaka skubiosios medicinos pa­galbos specialistų praktinių įgūdžių tobulinimui. Vykdyta anoniminė apklausa raštu, tyrimo metu buvo apklausti 104 skubiosios medicinos pagalbos specialistai, dirban­tys Greitosios medicinos pagalbos tarnybose. Duomenys buvo statistiškai apdoroti SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 24.0 versija. Buvo atlikti lyginimai tarp populiacijos grupių (Mann-Whitney ir χ² testas); statistinių ryšių nustatymo testai (Spearman), taip pat, siekiant nustatyti skalių vidinį patikimumą (vali­dumą), buvo paskaičiuotas Cronbach alpha koeficientas, kuris buvo lygus 0,932, t. y. klausimyno patikimumas labai geras. Tyrimo rezultatų duomenimis, simuliacijos metodo taikymas, tobulinant praktinius skubiosios me­dicinos pagalbos specialistų įgūdžius, yra vienas iš es­minių praktinio mokymo komponentų, siekiant užtikrinti galimybes kritiškai mąstyti ir priimti sprendimus, įgyti patirties, suteikti geresnes galimybes ugdyti klinikinius įgūdžius, analizuoti klinikinių atvejų klaidas ir mokytis iš jų, nedarant žalos pacientui.