PSICHIKOS SVEIKATOS RAŠTINGUMAS. PROBLEMOS BEI RYŠYS SU SOCIODEMOGRAFINIAIS VEIKSNIAIS

Įvadas. Psichikos sveikatos raštingumas (PSR) – tai psichikos sveikatos būklių supratimas, padedantis jų prevencijai, atpažinimui ir gydymui. Dėl nepakankamo visuomenės išmanymo apie psichikos sutrikimus, jų atpažinimas, kreipimasis pagalbos ir gydymas vėluoja. Pavyzdžiui, JAV depresiją atpažįsta <50 proc. paauglių ir koledžo studentų [16]. Buvo nustatyta keletas skirtingų sociodemografinių veiksnių, turinčių įtakos psichikos sveikatos raštingumo lygiui, įskaitant lytį, amžių, išsilavinimą ir žmogaus asmenybę. PSR bendroje pop­uliacijoje išlieka itin žemo lygio. Būtina skubiai didinti moderniosios visuomenės informuotumą apie psichikos ligas, sutrikimus ir psichikos sveikatos raštingumą. Reikia atlikti kuo daugiau informatyvių PSR tobulinimo tyrimų [37] ir geros kokybės mokslinių tyrimų, įvertinti visuomenės PSR lygį ir parengti visuomenės PSR ger­inimo metodikas. Šios priemonės, didindamos ankstyvo psichikos sutrikimų nustatymo ir gydymo galimybę, gerintų visuomenės gyvenimo kokybę. 1997 m. A. Jorm pirmą kartą pavartojo psichikos sveikatos raštingumo (PSR) terminą, kad apibūdintų „žinias ir gebėjimus, padedančius atpažinti psichikos sutrikimus, juos val­dyti ar užkirsti kelią“ [14]. Iki šiol atlikti PSR tyrimai parodė, kad daugelis žmonių nesikreipia pagalbos arba ją atideda dėl įvairių asmeninių ir struktūrinių kliūčių, tokių kaip baimė dėl stigmos ir diskriminacijos, susiju­sios su depresija; negeba atpažinti problemos simptomų, neturi žinių apie pagalbos prieinamumą, neieško tinkamų atsakymų bei pagalbos tiek iš šeimos, tiek iš draugų [15]. Šioje literatūros apžvalgoje aptariama psichikos sveikatos raštingumo apibrėžtis, PSR svarba visuomenei bei ryšys su sociodemografiniais veiksniais.

Tikslas − išanalizuoti psichikos sveikatos raštingumo apibrėžtį, jo svarbą visuomenei, kylančias problemas bei ryšį su sociodemografiniais veiksniais.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių šaltinių paieška, apžvalga bei analizė. Publikacijų paieška buvo vyk­doma tarptautinėje medicinos duomenų bazėje PubMed. Paieška buvo atliekama pasitelkiant raktinius žodžius ir jų derinius: psichikos sveikatos raštingumas, sociodemo­grafiniai veiksniai, pagalba sergant psichikos sutrikimu, psichikos sveikatos raštingumo svarba visuomenei.

Rezultatai. Taikant teorinės analizės metodus, buvo surasta 100 publikacijų, atitinkančių įtraukimo kriterijus. 65 publikacijos buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų.

Išvados. Psichikos sveikatos raštingumas labai svarbus ankstyvam psichikos sutrikimų atpažinimui ir interven­cijai. Žemesnio išsilavinimo moterų, vyresnio amžiaus ir žemas mėnesines pajamas gaunančių žmonių psichikos sveikatos raštingumas yra žemesnis. Didinant psichikos sveikatos raštingumą, tikimasi formuoti palankų požiūrį į psichikos sveikatą, ugdyti psichikos sveikatos problemų suvokimą, akcentuoti kreipimosi pagalbos svarbą ir pamokyti ją rasti, pagerinti profesionalios pagalbos prieinamumą pirmuosius simptomus pajutusiems as­menims.