Petras Sladkevičius, Aida Emilija Balukonytė, Marija Jakubauskienė, Donatas Austys
Abstract
Įvadas. LGBTQ+ bendruomenė susiduria su didesne, palyginus su bendrąja populiacija, socialine stigma ir diskriminacija, darančia neigiamą įtaką tiek psichikos sveikatai, tiek paslaugų prieinamumui. Vis dėlto trūksta tyrimų, nagrinėjančių psichikos sveikatos rizikos veiksnių ir psichikos sveikatos paslaugų poreikio kitimą COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu šioje populiacijoje.
Tyrimo tikslas. Palyginti psichikos sveikatos paslaugų poreikį LGBTQ+ bendruomenėje 2021 ir 2025 metais.
Medžiaga ir metodai. Duomenys rinkti atliekant anoniminę anketinę apklausą 2021 ir 2025 metais: pirmoje dalyvavo 248, antroje – 190 homoseksualių, biseksualių ar kitaip savo seksualinę orientaciją apibrėžiančių LGBTQ+ bendruomenės narių. Abiejų apklausų metu naudota viena anketa, kurią sudarė klausimai apie socialinius, demografinius ir psichikos sveikatos veiksnius. Respondentų pasiskirstymui įvertinti naudotas χ2 testas.
Rezultatai. Dauguma tyrimo dalyvių (2021 m. – 89,1%, 2025 m. – 87,4%) nurodė, kad per gyvenimą jiems buvo reikalinga psichikos sveikatos specialistų pagalba, pastaraisiais metais apie pusė jų kreipėsi į specialistus (2021 m. – 44,8%, 2025 m. – 47,9%). Bandžiusių nusižudyti per pastaruosius metus paplitimas svyravo nuo 8,1% 2021 m. iki 4,2% 2025 m. Išaugo asmenų, kurie bent kartą gyvenime bandė nusižudyti, dalis: atitinkamai 23,0% prieš 34,2%, p=0,013. Antros apklausos metu vyresni nei 30 metų respondentai santykinai dažniau nurodė bandę nusižudyti: atitinkamai 37,3% prieš 12,3%, p=0,044.
Išvados. Lietuvoje išlieka didelis LGBTQ+ asmenų psichikos sveikatos paslaugų poreikis. Nustatytas bent kartą gyvenime bandžiusių nusižudyti asmenų skaičiaus augimas.
Keyword(s): psichikos sveikata, LGBTQ+, bandymas nusižudyti.
DOI: 10.35988/sm-hs.2026.007
Full Text: PDF
