Alina Vaškelytė, Herta Naujokaitė
Abstract
Vaiko gimimas pripažįstamas kaip išskirtinis ir gyvenimą keičiantis įvykis, reikalaujantis jautrios paramos ir pagalbos, turintis įtakos trumpalaikei ir ilgalaikei šeimos gerovei. Šeima susikuria būsimo naujagimio paveikslą dar jam negimus. Neišnešioto naujagimio gimimas neatitinka tėvų lūkesčių, todėl šeimos patiria daug emocinių išgyvenimų ir turi taikytis prie naujų aplinkybių. Šeima baiminasi, kad vaiko būklė nepasunkėtų, abejoja savo gebėjimais rūpintis neišnešiotu naujagimiu bei įveikti kasdien vis naujas problemas. Siekiant atskleisti prieš laiką pagimdžiusių moterų patirtis, atliktas kokybinis tyrimas Lietuvos ligoninės Neonatologijos klinikoje. Tyrime dalyvavo penkios šioje ligoninėje pagimdžiusios moterys, kurių naujagimiai buvo gydomi Naujagimių ligų skyriuje ne mažiau nei dvi savaites. Atliekant tyrimą, taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimo radiniai atskleidė, kad prieš laiką pagimdžiusių moterų nėštumas nesiskyrė nuo įprastinės nėštumo eigos, todėl staiga pasirodę priešlaikinio gimdymo požymiai tyrimo dalyvėms kėlė baimę, šoką, nežinomybę, mamos išgyveno planuotos nėštumo patirties praradimą, jautėsi nepasiruošusios gimdymui ir motinystei. Dėl staiga prasidėjusio priešlaikinio gimdymo, moterims teko keisti gimdymo planus, o naujagimio atskyrimas nuo mamos iškart po gimimo turėjo įtakos ankstyvai motinystės patirčiai − mamos prarado motinystės vaidmenį, gimęs neišnešiotas naujagimis neatitiko vaizduotėje susikurto naujagimio paveikslo, tačiau sveikatos priežiūros specialistų emocinė parama ir pagalba padėjo mamoms priimti naujagimį ir juo pasirūpinti.
Keyword(s): priešlaikinis gimdymas, neišnešiotas naujagimis, mamų patirtys.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.161
Full Text: PDF