Justina Juchnevičiūtė
Abstract
COVID-19 liga yra infekcinė. Ją sukelia 2019 m. atrastas naujas koronavirusas (SARS-CoV-2). 80 proc. atvejų ligos eiga lengva, tačiau gali išsivystyti respiracinis distreso sindromas ar kvėpavimo nepakankamumas. Tyrimais nustatyta, kad apie 10 proc. pacientų, kuriems buvo nustatytas teigiamas SARS-CoV-2 infekcijos testas, jaučiasi prastai ilgiau nei 3 savaites, maža dalis − mėnesiais. Ilgai išliekantys ligos simptomai trikdo visavertį gyvenimą, daliai pacientų reikalinga reabilitacija, todėl susidaro dideli sveikatos sistemos kaštai.
Tyrimo tikslas − išanalizuoti mokslinėje literatūroje aprašytas pokovidinio sindromo savybes, simptomatiką ir gydymo pirminėje sveikatos priežiūroje rekomendacijas.
Tyrimo objektas ir metodai. Naudojantis PubMed, ResearchGate duomenų bazėmis ir kitais interneto šaltiniais, atrinkti ir išanalizuoti naujausi moksliniai straipsniai bei tyrimai, nagrinėjantys pokovidinio sindromo savybes, simptomatiką ir pateikiantys pokovidinio sindromo gydymo pirminės sveikatos priežiūros grandyje rekomendacinio pobūdžio gaires.
Rezultatai. Sergant lengvos eigos ūmine COVID-19 liga, simptomai gali išlikti iki 2 savaičių, o sunkiais atvejais nuo 3 iki 6 savaičių. Apie 10 proc. atvejų COVID-19 ligos simptomai išlieka ilgiau ir liga įgauna lėtinę eigą. Nesant visuotinai priimtų sąvokų, lėtinė COVID-19 liga apibrėžiama kaip liga, kurios simptomai trunka ilgiau nei 28 dienas. Ilgai išliekantys ūmios ligos, ar po pasveikimo atsiradę nauji simptomai laikomi pokovidiniu sindromu. Pokovidinio sindromo klinikinės išraiškos yra labai įvairios − simptomai pasireiškia vidutiniškai 9,08 organų sistemų. Gydant pokovidinį sindromą, turėtų būti vengiama perteklinių tyrimų, kadangi pirmas 6 savaites po ligos pacientas sveiksta savaime. Pacientas turėtų būtų siunčiamas skubiai pulmonologo, kardiologo ar neurologo konsultacijai, įtariant skubaus gydymo reikalaujančias širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų būkles, sunkią pneumoniją ar naują neurovaskulinį įvykį. Neįtariant skubaus gydymo reikalaujančių būklių, pacientui turėtų būti rekomenduojamas lengvas, laipsniškai didėjantis fizinis krūvis bei skiriamas simptominis gydymas. Svarbu įvertinti paciento psichikos būklę ir, jei reikia, siųsti pas psichologą ar į savitarpio pagalbos grupes, teikti socialinę pagalbą.
Keyword(s): pokovidinis sindromas, lėtinė COVID-19 liga.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.148
Full Text: PDF