Simona Monkelytė, Paulina Stasiukynaitė, Aurimas Rapalavičius

Abstract

Periferinių arterijų liga (PAL) – dažnai neatpažinta liga, kurios metu pažeidžiama galūnių kraujotaka dėl arterijų stenozės ar okliuzijos. Svarbiausi rizikos veiksniai yra cukrinis diabetas, rūkymas ir nekontroliuojama arterinė hipertenzija. Liga gali būti besimptomė, pasireikšti pro­tarpiniu šlubavimu ar progresuoti iki galūnių išemijos. Pagrindinis diagnostikos metodas yra kulkšnies – žasto indekso matavimas. Ligos progresavimas priklauso nuo laiku taikytos pirminės ir antrinės prevencijos, medika­mentinio ar chirurginio gydymo.

Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą išnagrinėti ir aprašyti periferinių arterijų ligos rizikos veiksnius, kla­sifikaciją, klinikinę išraišką, prevenciją, diagnostikos ir gydymo metodus.

Metodika. Literatūros paieška buvo atliekama PubMed, ScienceDirect duomenų bazėse. Literatūra atrinkta nau­dojant įvairius raktažodžių junginius. Didžioji dalis ap­žvelgtų publikacijų ne senesnės nei 5 metų. Straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga.

Išvados. Norint laiku diagnozuoti PAL, svarbu identifi­kuoti rizikos veiksnių turinčius pacientus ir atlikti KŽI matavimą. Gyvensenos korekcija ir gretutinių ligų gy­dymas yra svarbiausia PAL prevencijos dalis. PAL gy­doma trombocitų agregaciją slopinančiais vaistais arba antikoaguliantais. Chirurginis gydymas taikomas tuomet, kai nepadeda gyvensenos korekcija ir konservatyvus gy­dymas. Šeimos gydytojo ir kitų specialistų bendradarbia­vimas bei paciento įsitraukimas į gydymą gali užkirsti kelią ligos progresavimui.

Keyword(s): periferinių arterijų liga, protarpinis šlubavimas, aterosklerozė, kulkšnies – žasto indeksas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2023.242
Full Text: PDF

Back