PAŽINTINIŲ FUNKCIJŲ, FUNKCINĖS BŪKLĖS IR BAIMĖS GRIŪTI SĄSAJOS SU GRIUVIMO RIZIKA VYRESNIAME AMŽIUJE

Silpstant kognityviniams gebėjimams, mažėjant fiziniam pajėgumui ir stiprėjant baimei griūti, didėja tikimybė, kad vyresni žmonės patirs griuvimų, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Tikslas. Nustatyti vyresnio amžiaus pacientų pažintinių funkcijų, funkcinės būklės ir baimės griūti sąsajas su griuvimo rizika.

Metodai. Tyrimas vykdytas 6 mėnesius 2024 metais, Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinyje, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 77 vyresni nei 60 metų asmenys, be ūmių gretutinių būklių. Tyrimas vyko vieną kartą. Tiriamieji pildė anketą apie gyvenimo būdą, gretutines ligas. Griuvimo rizika vertinta pagal Morse griuvimų rizikos skalę (angl. Morse Fall Scale). Pažintinėms funkcijoms įvertinti naudotas MMSE klausimynas (angl. A Mini-Mental State Examination). Funkcinei būklei – plaštakos spaudimo jėgos testas, re­akcijos greičio matavimas naudojant „Reaction Speed“ programėlę ir SPPB (angl. Short Physical Performance Battery) testų rinkinį. Baimė griūti vertinta pagal FES-I klausimyną (angl. Falls Efficacy Scale-International). Duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS Statistics 29“ (angl. Statistical Package for Social Science) pro­graminę įrangą. Skirtumai, kai p<0,05, laikyti statistiš­kai reikšmingais.

Rezultatai. Nustatyti reikšmingi pažintinių funkcijų skir­tumai tarp „vidutinės“ ir „didelės“ (p<0,001) bei „mažos“ ir „didelės“ griuvimų rizikos grupių (p<0,001). Mažos rizikos grupėje nustatytas stiprus atvirkštinis ryšys tarp griuvimo baimės ir viršutinių galūnių raumenų jėgos (r=-0,644; p=0,003), vidutinės rizikos grupėje – silpnas atvirkštinis ryšys (r=-0,348; p=0,032). Didelės rizikos grupėje pastebėta vidutinio stiprumo neigiama koreliacija tarp pažintinių funkcijų ir reakcijos greičio (r=-0,494; p=0,027). Griuvimo baimė turi silpną atvirkštinį ryšį su raumenų jėga (r=-0,351; p=0,129), tačiau šis ryšys nėra statistiškai reikšmingas.

Išvados. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad paci­entų, kurių didelė griuvimo rizika, pažintinės funkcijos yra reikšmingai silpnesnės nei „vidutinės“ ar „mažos“ rizikos grupėse. Mažos ir vidutinės rizikos grupėse as­menų, turinčių didesnę griuvimo baimę, silpnesnė rankų jėga. Didelės rizikos grupėje silpnesnės pažintinės funk­cijos susijusios su ilgesniu reakcijos greičiu. Fiziniai ro­dikliai daro didesnę įtaką griuvimo baimei nei pažintinės funkcijos ar reakcijos greitis.