Augustė Konstancija Šuminaitė, Laurynas Rimševičius
Abstract
Peritoninė dializė yra vienas iš pakaitinės inkstų terapijos būdų, taikomų galutinės stadijos inkstų liga sergantiems pacientams. Naujausi tyrimai rodo, kad peritoninė dializė gali būti susijusi su padidėjusia ūminio pankreatito rizika, tačiau tikslūs patofiziologiniai mechanizmai nėra galutinai išaiškinti. Šioje literatūros apžvalgoje aptariamos peritoninės dializės ir kasos uždegimo galimos sąsajos, išskiriant pagrindinius rizikos veiksnius, tokius kaip hiperkalcemija, hipertrigliceridemija, dializato sudėtinių medžiagų poveikis bei sumažėjęs fermentų klirensas. Pastebėti diagnostikai būdingi ypatumai: ūminio pankreatito klinikiniai požymiai dažnai imituoja peritonitą, amilazės kiekis kraujo serume gali būti neinformatyvus dėl ikodekstrino tirpalo poveikio, todėl rekomenduojama atlikti lipazės tyrimą. Gydymo taktika turi būti individuali, kai kuriais atvejais laikinai nutraukiant peritoninę dializę. Peritoninė dializė gali būti nepriklausomas ūminio pankreatito rizikos veiksnys, todėl svarbu išlikti budriems, vertinant šių pacientų pilvo skausmus.
Keyword(s): peritoninė dializė, ūminis pankreatitas, hiperkalcemija, hipertrigliceridemija.
Full Text: PDF