Augustė Kovševičiūtė, Jurgita Gulbinienė
Abstract
Galūnės amputacijos operacija atliekama tada, kai nelieka kitos išeities, siekiant išsaugoti paciento gyvybę, tačiau ši operacija daro didelį poveikį ne tik fizinei, bet ir psichologinei paciento gerovei. Tikslas. Atskleisti pacientų ankstyvąją patirtį po apatinės galūnės amputacijos. Metodika. Atliktas kokybinis tyrimas, taikant kokybinę turinio analizę ir giluminį pusiau struktūruotą interviu. Tyrime dalyvavo pacientai po vienos kojos amputacijos (šlaunies arba blauzdos lygyje), kuriems atliktas pirminis protezavimas. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad pacientai po amputacijos jautė nerimą, baimę ir nenorą gyventi, tačiau prisitaikė prie galūnės netekties. Po amputacijos jie patyrė pooperacinį ir fantominį skausmą, sudėtingą žaizdų gijimą bei fizinę priklausomybę nuo kitų asmenų. Siekdami atgauti prarastą savarankiškumą kasdienėje veikloje, pacientai turėjo remtis kitų asmenų pagalba. Po amputacijos jie jautė medicinos personalo rūpestingumo, pagarbaus bendravimo, kantrybės, empatijos trūkumą. Fizinę ir emocinę paramą po operacijos suteikė šeimos nariai ir kiti pacientai. Išvados. Pacientai po apatinės galūnės amputacijos susiduria su dideliu fiziniu skausmu ir stipriais emociniais išgyvenimais. Fizinio savarankiškumo atkūrimas jiems yra sudėtingas, nes judėjimas su protezu ar pagalbinėmis priemonėmis dažnai kelia sunkumų. Šiems pacientams ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu dažnai trūksta medicinos personalo empatijos ir emocinės paramos.
Keyword(s): apatinės galūnės amputacija, psichologinė savijauta po galūnės amputacijos, fizinė sveikatos būklė po galūnės amputacijos.
Full Text: PDF